laivybos, Aptartos laivybos upėmis perspektyvos, Kaunieciams.lt

Aptartos laivybos upėmis perspektyvos

0
86

Penktadienį Susisiekimo ministerijoje diskutuota apie laivybos vidaus vandens kelias poreikį, perspektyvas ir iššūkius. Į šią – tvarią ir ekonomiškai naudingą krovinių logistikos sritį atsisuka vis daugiau šalių. Savo patirtimi, patarimais ir įžvalgomis plėtojant vidaus vandenų kelius bei Europoje vyraujančiomis tendencijomis, dalinosi ir tarptautiniai ekspertai.

Šiandien Susisiekimo ministerijoje vyko VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos organizuotas EIBIP (European Inland Barging Innovation Platform) ir Pro Danube International tarptautinių ekspertų susitikimas-diskusijas su vidaus vandens kelių srityje dirbančiais specialistais. Kartu su delegacija atvyko ir Vidaus vandens kelių direkcijos valdybos narys Manfred Seitz, naujai išrinktas Dunojaus komisijos generalinis sekretorius.

Tarptautinės delegacijos tikslas –  pristatyti savo organizacijas ir jų vykdomą veiklą bei pasidalinti savo patirtimi apie krovininės laivybos perspektyvas bei iššūkius.

Šiandien Europa, susirūpinusi dėl klimato kaitos poveikio, gręžiasi į ekologiškesnį ir ekonomiškesnį krovinių gabenimą ir prioritetiniu čia įvardinamas vidaus vandens transportas.  Organizacijų tikslas yra skatinti tvarios ir ekonomiškai efektyvios logistikos tinklo Europos vidaus vandenyse sukūrimą.

Susitikimo metu buvo apžvelgta Europos situacija, kalbama kaip  išnaudoti potencialią rinkos dalį, neatsilikti nuo moderniausių logistikos ir transporto technologijų raidos. Taip pat, kokios naujovės jau diegiamos degalų naudojimo efektyvumo ir teršalų išmetimo mažinimo srityse, taip pat dalintasi gerąją patirtimi. Toks dalijimasis patirtimi ir mūsų vandens kelių perspektyvų įvertinimas ypač aktualus Lietuvai vis dažniau kenčiant sausrų padarinius. Ekspertų patirtis padėtų rasti sprendimus, kaip atgaivinti laivybą, susiduriant su krentančio vandens lygio, melioracijos padarinių bei daugelį metų neprižiūrėtų vandens kelių iššūkiais. Visa tai reikalauja ne tik strateginio Valstybės požiūrio, bet ir didelių investicijų.

Diskusijos metu didžiausias dėmesys ir buvo skirtas finansavimo pritraukimui ir paieškai. Pristatyti kitose šalyse naudojami vidaus vandens kelių finansavimo modeliai ir galimybės juos perkelti į mūsų šalies praktiką. Detaliai buvo aptarta europinio finansavimo skyrimo tvarka ir Lietuvos galimybės aktyviai dalyvauti bei įgyvendinti bendrus ir visai Europai aktualius projektus. Ypač atkreiptas dėmesys į Connecting Europe Facility (CEF) programos  naujojo periodo prioritetus, kuriame ypatingas dėmesys ir finansavimas skiriamas vidaus vandens transporto vystymui. Tai lėmė šiandieninės klimato kaitos problemos ir siekis iki 2050-ųjų turėti nulinę CO2 taršą.

Lietuvoje logistika vidaus vandens keliais dar tik žengia pirmus atsigavimo žingsnius – šiemet po daugelio metų vėl atgaivintas maršrutas krovinine barža Kaunas-Klaipėda-Kaunas.  Europoje – krovinių per vežimas upėmis – plačiai išvystyta sritis.

Gabenant krovinius baržomis tonkilometriui suvartojama tik apie 17% kelių transporto ir 50% geležinkelių transporto suvartojamos energijos. Tačiau krovinių gabenimas vidaus vandens keliais – ne tik ekonomiškiausias logistikos būdas, bet reikšmingas ir dėl savo poveikio aplinkai. Jo tarša – 2.5 karto mažesnė nei automobilių transporto. Perkėlus krovinius į upes, mažinamas kelių apkrovimas, triukšmingumas bei sprendžiamos grūsčių problemos.