Balandžio 20 d. Vilniuje, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre, rengiama konferencija „Papildomos dienos tavo ugdymo(si) sąskaitoje: ką galima per jas nuveikti gerinant mokinių pasiekimus?“. Konferencijoje mokinių organizacijų atstovai kartu su mokytojais, savivaldybių, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais diskutuos, kokia veikla būtų prasminga ir mokiniams patraukli, pailgėjus mokslo metams. Konferencijoje dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
„Pastaruoju metu visuomenė aršiai diskutuoja dėl ugdymo proceso – mokslo metų ilginimo. Kiekvienas jaunas pilietis išreiškia savo balsą: dalis mokinių prieštarauja, tai visiškai normalu, dalis tyliai pritaria“, – sako Dovilė Bikelytė, laikinai einanti Lietuvos moksleivių sąjungos prezidento pareigas.
Pasak D. Bikelytės, siekis sumažinti kasdien moksleiviui tenkantį krūvį Lietuvos moksleivių sąjungą džiugina, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad dvi papildomos savaitės neišspręs visų problemų ir mokinių rezultatai negerės, jei nebus skiriama dėmesio bendrojo ugdymo programoms, jų peržiūrai bei dabar taikomiems mokymo metodams.
„Papildomos dvi savaitės leistų mokytojams skirti daugiau dėmesio sudėtingesnėms temoms, individualiam darbui su moksleiviu, į mokymosi procesą būtų galima įtraukti daugiau netradicinių mokymosi būdų, projektinių veiklų, edukacinių užsiėmimų. Užtikrinant kokybę, pokyčiai būtų teigiami“, – sako D. Bikelytė.
Ilginant mokslo metus svarbu peržiūrėti ugdymo programas, įdiegti naujų ugdymo metodų, kurie mokiniams padėtų geriau išmokti, imliau priimti naują informaciją. Tai prisidėtų prie kokybės gerinimo. „Pasisakome už mokymo ir savarankiško mokymosi kokybę. Norime, kad mokinių rezultatai gerėtų. Mokslo metų ilginimas, užtikrinus kokybišką ugdymą, gali būti vienas iš būdų. Per mokslo metus prisidėtų po vieną papildomą pamoką, tai tikrai nėra daug. Įsijungdami į dialogą, ką mokykloje būtų galima daryti per papildomas dvi savaites ir visus mokslo metus, tai aptarsime šioje konferencijoje. Vieni iš jau dabar aiškių siūlymų, ieškant dermės tarp skirtingų mokomųjų dalykų, tai aktyvesnė pilietinė ir socialinė veikla – muziejų lankymas, dažnesnis išėjimas į gamtą, nauji tyrimai laboratorijose ir pan. Tokia veikla būtų ne tik įdomesnė ir patrauklesnė mokiniams, bet ir pasiteisintų siekiant geresnių rezultatų“, – sako D. Bikelytė.
Per konferenciją darbo grupėse bus nagrinėjamos temos: namų darbų tikslas ir pridėtinė vertė, socialinė ir pilietinė, kultūrinė, pažintinė veikla, neformaliojo vaikų švietimo nauda ir kt.
Per konferenciją taip pat vyks mokymai savivaldybių ir mokyklų darbuotojams, atsakingiems už mokinių savivaldą. Mokymų tikslas – aptarti, kaip mokiniai gali įsitraukti į mokyklos bendruomenei svarbių klausimų svarstymą ir sprendimų priėmimą, kokias funkcijas turėtų atlikti savivaldybių kuratoriai, kokie gali būti bendradarbiavimo modeliai.
Konferenciją organizuoja Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras ir Švietimo ir mokslo ministerija.
Registracija į konferenciją https://goo.gl/k58LWZ; mokymus https://goo.gl/XYc5Xr.
Daugiau informacijos http://www.lmnsc.lt/lt/naujienos/2405.
Šaltinis: smm.lt