Connect with us

Rajonas

„ANTIKVARINĖS BOBUTĖS 2019 m.” Kauno rajonui atnešė pavasarį

Paskelbta

Jau trečią kartą Garliavos apylinkių bendruomenių festivalis sukvietė apylinkių gyventojus ir svečius. Unikali, Ilgakiemio laisvalaikio salėje įsikūrusi kavinė „Baba in” atvėrė savo lankytojams ir gerbėjams duris, pakvipo babytės „cukierkom” ir svarbiai progai „čėdinta” kava. Skambant sodriai akordeono muzikai, kurią atliko Vykintas Miklušis, atvėrėme galerijos „Antikvarinė bobutė” duris – sulaikėm ašarą: nostalgija praeitiems laikams suvirpino sielos stygas, skambėjo patefono skleidžiama muzika.

Praėjusiais metais rekordinį skaičių megztų kojinių surinkę bendruomenės įvertino savo krašto mezgėjas. Šiais metais gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – ieškojome pačio pačiausio bobučių antikvaro. Patriotiškoms bendruomenėms šis iššūkis buvo malonus. Bobučių galerijoje galėjote rasti apie 200 eksponatų nuo dokumentų iki papuošalų, nuo knygų iki sviesto muštuvo. Daugelis jų skaičiuoja per 100-tą metų. Akį traukė kelioninis lygintuvas pagamintas 1952 m. ir jo brolis pagamintas 1962 m. Senutėlėse knygose kitaip skamba lietuviškas žodis, o šiandieninei kalbai jis suteikia kitokio dvasinio atspalvio. Ne kiekvienas gali tokiu turtu didžiuotis.

Net aštuonios bendruomenių komandos varžėsi dėl geriausiai išmanančios bobučių reikalus. Proto mūšis buvo atkaklus, sukti klausimai visą valandą komandoms neleido atsikvėpti. Nugalėjo labai gerą „razumnumą” demonstravusi Juragių bendruomenės komanda „Juragečiai”. Kiekvienai bobutei tikras džiaugsmas, kad taip gausiai susibūrė visos kartos, nuo vaikų iki prosenelių, o ką jau kalbėti apie šeimų relikvijas, kurias galerijoje dar galite pamatyti ir Jūs.

Mūsų didis turtas – praeities žinojimas. Bobučių festivalio organizatorių sudaryta komisija išrinko orginaliausią eksponatą – rašomąją mašinėlę, kurią į galeriją atnešė L. Bacevičienė. J. Valančienės rankinė buvo apdovanota „Bobutiškiausio eksponato” nominacijoje. „Specifiškiausio eksponato” nominacija buvo įteikta pipirinės savininkei Z. Liuizienei. Komisijos nuomone nominuotas geriausiai išlaikytas eksponatas – patefonas, kurio savininkė R. Korsakienė, „Daugiausiai metų išlaikytas eksponatas” buvo apdovanota M. Jurkšienė.

„Visas svietas tadien dyvinosi, koks tatai buvo bobučių gyvenimas. Ale, vaikeli, viskam duota pradžia ir galas. Šventę vainikavo nešpietnas jaunimas – grupė „Žemaitukai”. Turavojo visi ir nuotaika unaringa buvo. Jeigu sugriešijai ir šventėj nedalyvavai, teks ištisus metus laukti, kada vėl subruzdės bendruomenės besiruošdamos parodyt kuom didžiuojasi”- sakė renginio vedėja.

Straipsnio autorė ir renginio režisierė Laima Kalėdaitė

Skaityti toliau

Lietuva

Prezidento darbo dienos Kauno regione akcentas – turizmo plėtros galimybės

Paskelbta

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas stiprinti Lietuvos regionų ir centrinės valdžios bendradarbiavimą, pirmadienį darbo dieną praleido Birštone.

Šalies vadovas susitiko su aštuonių Kauno regiono savivaldybių vadovais – Birštono miesto, Kauno, Jonavos, Raseinių, Prienų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų merais ir Kauno miesto vicemeru, su kuriais aptarė aktualiausias viso regiono temas ir gilinosi į atskiroms savivaldybėms tenkančius iššūkius, diskutavo ir apie Prezidento inicijuotą Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris didintų savivaldybių savarankiškumą, suteiktų joms daugiau galių ir leistų kasmet sutaupyti bent kelis šimtus milijonų eurų. Šalies vadovui merai pateikė spręstinų klausimų, susijusių su aplinkosauga, kelių rekonstrukcija, ikimokyklinio ugdymo prieinamumu, vandentvarkos projektais, ligoninių finansavimu, nykstančiais dvarais, kitais kultūros paveldo objektais.

„Deja, savivaldybės nesulaukia pakankamai dėmesio iš kai kurių ministerijų pusės, liūdnai juokauja, kad Prezidentūra buvo pirmoji, kuri išklausė jų skundų, nes tiesiogiai už problemas atsakingos institucijos nenorėjo arba nerado tam laiko. Tikiuosi, kad ledai pajudės, ir išspręsime tuos klausimus, kam kartais reikia tik šiek tiek politinės valios“, – spaudos konferencijoje sakė Prezidentas.

Šalies vadovas su patarėjais Kauno regione ypač domėjosi vietos ekonomiką galinčio išjudinti turizmo plėtros galimybėmis, todėl susitikime su šio sektoriaus atstovais – viešbučių, restoranų, kaimo turizmo sodybų, kultūros objektų, sveikatinimo ir kitų paslaugų teikėjais bei turizmo informacijos centrų darbuotojais – aptarė turizmo situaciją Lietuvoje po pirmosios koronaviruso pandemijos bangos, regiono patrauklumo didinimo galimybes.

Turizmo sektorius yra vienas labiausiai nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos, tačiau jam suteikiamos pagalbos priemonės startuoja lėtai. Turizmo sektoriaus atstovai ypač kritikavo neadekvačiai biurokratizuotą INVEGOS veiklą. Pasak Prezidento, pasitikėjimą valstybe mažina per ilgai trunkantys procesai ir neefektyvūs įgyvendinimo mechanizmai, todėl būtent jiems tobulinti reikia daugiausia dėmesio. „Reikia kokybiško dialogo – išgirsti sektoriaus tikruosius poreikius ir rasti konsensusą ne tik dėl to, ką padarysime, bet ir kada ir kaip tai bus padaryta. Tai svarbu tiek kalbant apie trumpalaikes priemones, tiek brėžiant ilgesnio laikotarpio strateginius tikslus“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Prezidento teigimu, Lietuva tik labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą. Pagal turizmo indėlį į BVP ar užsienio turistų skaičių vienam gyventojui, Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos. Šiais metais baigiasi LRV turizmo plėtros programos laikotarpis ir netrukus bus tvirtinamas Nacionalinis pažangos planas. „Turime galimybę proveržiui, tad kviečiu turizmo sektorių konstruktyviai įsitraukti, kad būsima strategija siektų realių pokyčių ir būtų nuosekliai įgyvendinama“, – ragino Prezidentas.

Valstybės vadovas akcentavo ir būtinybę regionams, užsibrėžusiems siekti turizmo ekonominės krypties, sutelkti jėgas. „Turime griauti įsivaizduojamas sienas tarp savivaldų, regionų, centrų ir institucijų, nes keliaujantiems žmonėms nėra svarbu, kur yra savivaldos ribos ar kam priklauso tam tikras objektas – valstybei, savivaldybei ar verslui. Svarbu, kad būtų siūloma patraukli programa, skatinanti keliautojus kuo ilgiau pasilikti regione. Tam yra būtinas visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas“, – teigė Prezidentas. Pavyzdžiui, norint išnaudoti muziejų ir kitų kultūros įstaigų potencialą kurti didesnę socialinę, pažintinę ir pilietinę pridėtinę vertę bei lanksčiau reaguoti į paklausą, jie turėtų būti įveiklinti, reikėtų daugiau skirtingų savivaldybių koordinavimosi, įtraukiant į šiuos procesus ir privatų verslą. Geras kooperavimosi pavyzdys – neseniai Kauno rajono, Kazlų rūdos ir Prienų savivaldybių organizuoti bendri autobusų maršrutai. Anot Prezidento, atėjo laikas peržengti siauras teritorines ribas ir siekti jas peržengiančios naudos gyventojams.

ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento lėšos suteikia galimybių esminiams pokyčiams Lietuvos ekonomikai, taip pat ir turizmo sektoriui. Ilgalaikiai strateginiai projektai, kaip kad skrydžių skatinimo programa, užtikrins geresnį Lietuvos susisiekimą ir didins keliaujančiųjų srautus.

Prezidentas kartu su keturių savivaldybių vadovais bei Vidaus vandenų kelių direkcijos atstovu plaukė laivu Nemunu, kur apžiūrėjo upės ruožą ir aptarė keleivinės, pramoginės ir krovininės laivybos gaivinimo galimybes, Nemuno aukštupio valymo finansavimo klausimus.

Šalies vadovo teigimu, vidaus vandens keliai yra perspektyvi alternatyva apkrautam sausumos transportui, pasižyminti didesniu saugumu ir mažesne aplinkos tarša. Laivybos Nemunu atgaivinimas pagyvintų ir vandens turizmą bei skatintų smulkųjį ir vidutinį verslą.

Siekiant aktyvinti laivybą Nemunu, būtina imtis priemonių neeksploatuojamam upės ruožui valyti, pašalinti sąnašas ir povandenines kliūtis, rekonstruoti neprižiūrėtas bunas, o pakrantėse įrengti reikalingą infrastruktūrą – prieplaukas, krantines, privažiavimus ir traukos objektus krante.

Prezidentas labai teigiamai įvertino savivaldybių ir Vidaus vandenų kelių direkcijos bendradarbiavimą bei Susisiekimo ministerijos iniciatyvą dėl Nemuno vagos tvarkymo ir laivybos gaivinimo. Pasak jo, naujoje 2021–2027 m. finansinėje ES perspektyvoje, kurioje Lietuvai ženkliai padidės ES parama, tikrai galima dalį šių lėšų panaudoti turizmo ir krovininio transporto Nemunu potencialo išvystymui.

Darbo diena Birštone – jau šeštoji, kurią valstybės vadovas leidžia ne sostinėje, o išvyksta į regionus, norėdamas tiesiogiai prisiliesti prie savivaldybių aktualijų.

Prezidento komunikacijos grupės informacija / lrp.lt
Nuotraukos: Roberto Dačkaus / lrp.lt
Skaityti toliau

Rajonas

Po metų kurortinė Kulautuva turės mineralinio vandens biuvetę

Paskelbta

Liepos 30 dieną kurortinėje Kulautuvoje prasidėjo mineralinio vandens biuvetės įrengimo darbai. Ji po metų atsiras miestelio centre, Akacijų alėjoje, šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Kulautuvos reabilitacijos ligoninės. Biuvetė – statinys virš mineralinio šaltinio, iš kurio geriamas trykštantis mineralinis vanduo.

Prieš kelis metus bendrovė „Giraitės vandenys“ Kulautuvoje išgręžė mineralinio vandens gręžinį. Ištyrus vandenį paaiškėjo, kad jis turi labai daug naudingų savybių, todėl Kauno rajono savivaldybė nusprendė virš gręžinio pastatyti biuvetę.

Ketvirtadienį Kauno rajono vadovai perdavė žemės sklypą statybininkams. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įsitikinęs, kad džiaugtis reikia ir mažais darbais, nors biuvetės statybos nėra milijonus kainuosiantis objektas, bet jis labai svarbus kulautuviečiams. Mineraliniu vandeniu galės mėgautis bendruomenės nariai, Kulautuvoje įsikūrusios ligoninės pacientai, miestelio svečiai.

„Šis projektas mums yra unikalus, nes jis vėl leis apie Kulautuvą kalbėti kaip apie kurortą. Kažkada, prieš beveik 100 metų, gyvenvietė buvo didelis turistų traukos centras – čia vienu metu poilsiaudavo 4-7 tūkst. žmonių. Kulautuva buvo rimtas konkurentas Palangai. Džiaugiamės, kad pavyko atkurti teisingumą ir Kulautuvai suteiktas kurortinės teritorijos statusas“, – kalbėjo meras V. Makūnas.

Renginyje dalyvavusi Seimo narė Raminta Popovienė kulautuviečiams linkėjo, kad jau kitąmet per bardų festivalį „Akacijų alėja“ būtų galima apsilankyti biuvetėje ir paragauti Kulautuvoje rasto mineralinio vandens. „Tikiu, kad biuvetė taps nauju turistų traukos centru“, – sakė seimūnė.

Biuvetės projekto autorius, architektas Aidas Kalinauskas pats yra kulautuvietis, todėl į darbą žvelgė labai atsakingai, nenorėdamas nuvilti savos bendruomenės.

„Pažadėjau miesteliui maksimaliai atiduoti savo kūrybines idėjas, tad šis projektas yra tarsi dovana kulautuviečiams. Savo vizijoje mačiau, kad šiame nuostabiame gamtos kampelyje puikiai tiktų moderni architektūra. Aš tikiu, kad architektūra turi atspindėti esamą laikotarpį, kad nereikia žiūrėti į praeitį – gyvename XXI amžiuje, esame modernūs ir į viską žiūrime nauju žvilgsniu“, – pasakojo architektas, apie tai, kaip gimė projekto vizija.

Architektas savo projekte apjungė tris pagrindines idėjas – atsiras ne tik pastatas virš mineralinio vandens gręžinio, bet ir biuvetė taps poilsio zona ir knygų dalijimosi vieta. Biuvetės forma bus netradicinė, tačiau būnant viduje atsivers puikus vaizdas į pušyną.

Renginio metu Kauno rajono vadovai iš simbolinio šulinio, kurio vietoje bus pastatyta biuvetė, išsėmė ir pilną mineralinio vandens „sėkmės kibirėlį“. Vandeniu buvo pavaišinti visi svečiai, o kibirėlis padovanotas rangovui, UAB „EDS projektai“ direktoriui Kęstučiui Bataičiui.

Rangovas biuvetei įrengti naudos lakštinį plieną, kuris bus specialiai dengtas korozijai atspariais dažais. Tokia konstrukcija pasirinkta neatsitiktinai – ji tarnaus kaip laikanti konstrukcija, kaip apdaila ir bus atspari galimam vandalizmui. Rangovai užtikrino, kad dėl konstrukcijai pasirinktų medžiagų, pastatas visuomenei turėtų tarnauti net 3 dešimtmečius.

Biuvetės viduje bus įrengti iš termo medienos pagaminti suoliukai, skaityklos knygoms ir stacionarūs gultai. Baldai pagaminti iš šios medienos yra atsparesni oro sąlygoms, grybelių pažeidimams, graužiantiems kenkėjams. Pastato grindyse bus išlietas šalčiui atsparus sluoksnis, jos bus apšiltintos, įrengta hidroizoliacija, tad lankytojai pastatu galės naudotis visus metus. Be to, poilsiui skirtas pastatas bus pritaikytas ir neįgaliesiems.

Taip pat bus sutvarkyta ir aplinka šalia biuvetės: trinkelėmis bus išgrįsti pėsčiųjų takeliai, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, pasodinta įvairių augalų, pasėta veja.

Darbai bus atliekami savivaldybės lėšomis. Įrengti biuvetę ir sutvarkyti šalia esančia aplinką kainuos 159,5 tūkst. eurų.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau

Rajonas

Kauno rajono ugniagesiai ir šauliai pasirašė bendradarbiavimo sutartį

Paskelbta

VšĮ Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnyba ir Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-oji rinktinė susitarė bendradarbiauti gerinant Kauno rajono savivaldybės gyventojų saugumą.

Tai patvirtinančią sutartį Kauno rajono savivaldybėje pasirašė ugniagesių vadovas Rytis Velžys ir šaulių vadas Vytautas Žymančius.

Sutarta kartu vykdyti saugumo prevenciją, rengti bendrus projektus, organizuoti  įvairius renginius.

„Mūsų bendradarbiavimas prasidėjo dar iki sutarties pasirašymo. Itin glaudus jis buvo dirbant Karmėlavos oro uoste pandemijos metu – kartu budėjome, sutikdavome atvykusius, palaikėme viešąją tvarką. Nors dauguma buvom susitikę pirmą kartą, darbas buvo itin sėkmingas“, – pasakojo R.Velžys. Anot jo, tuomet ir kilo mintis bendradarbiauti glaudžiau, juk abiejų organizacijų tikslai tie patys – rūpintis žmonių saugumu.

Kauno rajono ugniagesiai yra ne kartą vykę į šaulių organizuojamas stovyklas Kauno rajono vaikams supažindinti juos su savo darbu, prevencinėmis priemonėmis, skaitę paskaitas rinktinės šauliams.

Sutartį pasirašant dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas akcentavo bendro darbo svarbą.

„Koks svarbus mūsų visų solidarumas, vieni kitų palaikymas itin aiškiai pamatėme pandemijos metu. Jūsų glaudus darbas oro uoste, neskaičiuojant valandų, daug prisidėjo prie to, kad  Kauno rajonas – viena sėkmingiausiai pandemiją suvaldžiusių Lietuvos savivaldybių.“, – kalbėjo V. Makūnas.

Ateityje ugniagesiai ir šauliai planuoja rengti bendrus mokymus, pratybas. Tikimasi, kad pasirašius sutartį bus galima laisviau kartu veikti, jei vėl būtų paskelbtas karantinas.

Pasirašant sutartį ir po jos vykusioje diskusijoje taip pat dalyvavo Kauno rajono vicemeras Paulius Visockas, Kauno rajono priešgaisrinė saugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Žandaras ir tarnybos administratorė Kristina Žižienė.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi