Connect with us

Miestas

Ant Moldovos parlamento rūmų – lietuvių gamintos saulės baterijos

Paskelbta

Kauno mokslo ir technologijų parke veikianti įmonė „Energetikos projektai“ ryžosi perduoti gerąją patirtį atsinaujinančios energetikos srityje besivystančioms šalims. Kauniečiai montuoja saulės kolektorius ant Moldovos parlamento rūmų. Lietuviai neabejoja, kad tai atveria naujas galimybes verslui, o panašios istorinės patirtys leidžia geriau suprasti klientų poreikius ir išmanyti ten veikiančią energetikos sistemą.

Kontaktai – iš inovacijų bendruomenės

Energetikos srityje veikiantys kauniečiai ieškojo būdų plėsti verslą užsienyje. Prie to prisidėjo Aplinkos ministerijos skelbtas konkursas paramai gauti atsinaujinančios energijos išteklius naudojančių technologijų diegimui besivystančiose šalyse. Kelią į Rytų Europos šalį pavyko rasti Kauno mokslo ir technologijų parke (Kauno MTP). Parko Veiklos organizavimo departamento direktorius supažindino su kitos Kauno MTP įsikūrusios įmonės vadovu, kuris turėjo verslo partnerių Moldovoje.

„Kuriame inovatyvių įmonių bendruomenę, todėl tokios įmonių susitikimo ir kontaktų užmezgimo patirtys – vienas geriausių dalykų, kurie gali atsitikti verslui. Kauno MTP vaidmuo šiuo atveju – būti platforma ir susitikimo vieta, tiek „įsiūbuojančia“ verslą, tiek partneryste grįstus įmonių santykius“, – sako Kauno MTP Veiklos organizavimo departamento direktorius Tomas Černevičius.

Neramumai šalyje nesutrukdė

Užmezgę kontaktus su vietine Moldovos Energijos efektyvumo agentūra, lietuviai pasiūlė statyti saulės energiją į elektrą generuojančius modulius ant šalies Parlamento pastato. Tam reikėjo sulaukti patvirtinimo iš Parlamento rūmų atstovų, o kaip tik derybų metu 2015-ųjų rudenį Kišiniovo centre prasidėjo protestai. Minia reikalavo prezidento atsistatydinimo, pirmalaikių rinkimų po kilusio skandalo dėl 1 mlrd. dolerių dingimo ir per didelės oligarchų įtakos.

„Priešais pastatą stovėjo protestuotojai, pasiruošę paleisti akmenis į Parlamento langus, o mes laukėme žinių el. paštu dėl sutikimo įgyvendinti pasiūlymą. Gavome tą sutikimą paskutinę dieną prieš paraiškos pateikimo terminą“, – prisimena „Energetikos projektų“ vadovas Algis Pečiulionis.

Reikalinga tinklų renovacija

Moldova, turinti praktiškai tiek pat gyventojų, kaip ir Lietuva, nuo 2007-ųjų siekia tapti ES nare. Šalis pereina transformaciją iš posovietinės į modernią europietišką valstybę, todėl ES skiria nemažai dėmesio šiai vienai skurdžiausių Europos valstybių. Moldovoje verslo reikalais apsilankęs A. Pečiulionis pastebi, kad Pietryčių Europos valstybė primena Lietuvą 1993-aisiais. Kišiniovo gatvėse pilna valiutos keityklų, su vietiniais galima be problemų susikalbėti rusų kalba, o išlaikyti kontaktą padeda panaši istorinė patirtis.

Pasak įmonės vadovo, šaliai reikalinga antžeminio elektros tinklo renovacija, nes pati elektros tinklų sistema gerokai pasenusi. Nors Moldovoje imamasi pritaikyti atsinaujinančius energijos šaltinius, o strateginiuose planuose atsispindi ketinimai dalį reikalingos elektros energijos iki 2020 m. pagaminti būtent tokiu būdu, įstatyminė bazė tam dar tik rengiama.

Įdarbina saulės energiją

Moldovai skirti saulės kolektoriai jau pagaminti ir artimiausiu metu iškeliaus į Kišiniovą, kur bus pritvirtinti prie Parlamento pastato stogo. „Norime parodyti moldavams, kokios yra mūsų galimybės, galbūt tai paskatins juos tinklo modernizavimo darbus patikėti mums. Be to, ateityje planuojama renovuoti visą Parlamento pastatą. Norime prisidėti prie įdomių projektų, mums „įdomus“ tai reiškia – didelis“, – sako „Energetikos projektų“ vadovas.

Lietuvoje veikianti įmonė šiuo metu specializuojasi saulės, vėjo ir vandens energijos pritaikymo srityje. „Saulės energija – neabejotina ateities lyderė. Saulės elektrinių pajėgumas gali būti labai lengvai keičiamas. Galima pradėti nuo mažiausio modulio, kuris statomas namuose ant stogo, o vėliau, esant poreikiui, išplėsti iki didžiulių laukuose statomų plotų“, – sako A. Pečiulionis. Įmonė iki šiol dirbo tik Lietuvos rinkoje – 90 proc. klientų sudaro „ESO“, „Litgrid“ ir jiems dirbantys rangovai, kiti – privačios įmonės ir asmenys.

Šaltinis: http://kaunomtp.lt

Skaityti toliau

Greitos naujienos

COVID-19 protrūkis Kauno įmonėje: laukiama tyrimų rezultatų

Paskelbta

Kaune veikiančioje įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus koronaviruso protrūkį, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad situacija būtų suvaldyta. 

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje. Tvirtinama, kad kol kas tai vyksta sklandžiai. „Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis. Išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones teikti negalime, tačiau patvirtiname, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje“, – komentuoja P. Keras.

P. Keras taip pat priduria, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Pasak Visvaldo Matijošaičio, tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse.

 

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Miestas

Liepą šilumos kaina Kaune išliko mažiausia Lietuvoje

Paskelbta

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, šių metų liepą centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune išliko mažiausia Lietuvoje.

Liepą Lietuvoje mažiausiai už šilumą moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai – 2,63 ct/kWh su PVM. Palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina sumažėjo 29,49 proc.

Palyginus šio mėnesio šilumos kainą su buvusia aukščiausia (2012 metų liepą ji buvo 9,82 ct/kWh su PVM), šių metų liepą ji tapo net 73,25 proc. mažesnė. Dabar ji sudaro tik 2,63 ct/kWh su PVM.

Šilumos kaina Kaune jau trys mėnesiai iš eilės yra mažiausia Lietuvoje ir tikėtina, kad kurį laiką tokia ir išliks. Maža šilumos kaina išliks ne tik dėl sumažėjusių kuro kainų, bet ir dėl to, kad AB „Kauno energija“ nebepirks gamybos rezervavimo paslaugos iš Kauno termofikacijos elektrinės. Taip per 2020 metus bendrovė Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko vartotojams sutaupys dar 1,6 mln. eurų.

Šilumos kainos mažėjimą jau kuris laikas iš esmės lemia sumažėjusi biokuro kaina bei dėl išaugusios konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų sumažėjusi aukcione parduodamos šilumos kaina.

Primename, kad ne šildymo sezono metu centralizuotai tiekiama šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti.

VERT sudarytame grafike pavaizduotos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Lietuvos miestuose 2020 m. liepą:

AB „Kauno energija“ informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi