Connect with us

Greitos naujienos

Ankstyvojo perspėjimo sistema – daugiau galimybių padėti verslui

Finansų ministerija

Paskelbta

Siekiant padėti verslui spręsti finansinius sunkumus ir išvengti galimo nemokumo – Finansų ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“…

Plačiau : https://finmin.lrv.lt/lt/naujienos/ankstyvojo-perspejimo-sistema-daugiau-galimybiu-padeti-verslui

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

VIVA stebėtojų taryboje – nauja narė

Finansų ministerija

Paskelbta

UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) stebėtojų taryboje darbą pradeda Aušra Vičkačkienė. LR Finansų ministerijos valstybės turto valdymo departamento direktorė A. Vičkačkienė keičia iš pareigų ministerijoje pasitraukusią Raimondą Eidžiūnę.

A. Vičkačkienė turi daugiau nei 20 metų darbo valstybės tarnyboje patirties, pastaruosius 10 metų dirba Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktore, anksčiau ėjo ministerijos Finansų rinkų departamento Finansinių paslaugų skyriaus vedėjos pareigas, vadovavo Valstybės skolos departamento Paskolų ir garantijų priežiūros skyriui. Šiuo metu A. Vičkačkienė atstovauja Finansų ministeriją „Ignitis“ grupės stebėtojų taryboje. Anksčiau yra dirbusi Turto banko valdybos nare, Viešųjų investicijų plėtros agentūros valdybos pirmininke.

Be naujai prisijungusios Finansų ministerijos atstovės A. Vičkačkienės šiuo metu VIVA Stebėtojų tarybą sudaro: tarybos pirmininkas ir nepriklausomas narys Valdas Vitkauskas, nepriklausomi nariai Darius Daubaras ir Giedrius Dusevičius bei Lietuvos banko atstovas Algirdas Neciunskas.

VIVA valdo ir administruoja Pagalbos verslui fondą (PVF), kuris padeda užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės. Fondas investuoja į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Prioritetas teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Investicijomis PVF sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagalbos verslui fondas taip pat sieks paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu sieks ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Valstybė į PVF investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą, priklausomai nuo poreikio planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija ir pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų.

Visa informacija apie PVF veiklą, investavimo kriterijus, taip pat būdą teikti paraiškas yra pateikta fondo interneto svetainėje www.lpvf.lt.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Startuoja dvi naujos ES paramos priemonės verslui: bus kuriami ir sertifikuojami kovai su COVID-19 skirti produktai

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Paskelbta

Verslas kviečiamas pasinaudoti Europos Sąjungos investicijų parama ir įgyvendinti projektus, kuriais siekiama spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė kvietimus teikti paraiškas pagal dvi naujas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemones: „COVID-19 MTEP“ ir „COVID-19 produktai LT“.

„Šiomis priemonėmis siekiame paskatinti verslą ieškoti veiksmingų būdų kovoti tiek su COVID-19, tiek sudaryti galimybes  greičiau įveikti dėl pandemijos kilusius iššūkius. Verslas galės kurti koronavirusui suvaldyti reikalingus produktus, tokius kaip reagentai, komponentai vakcinoms ar apsauginės priemonės, sertifikuoti naujus produktus ir technologijas, taip pat gaminti kovai su koronavirusu reikalingus produktus. Bus finansuojama net iki 95 proc. projektų vertės, tad raginame verslą aktyviai dalyvauti, kad visi būtumėm atsparesni iššūkiams ateityje“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka.

Priemone „COVID-19 MTEP“ bus remiami su COVID-19 susiję moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra (MTEP) ir (arba) naujų produktų ir technologijų sertifikavimas.

Šiems projektams įgyvendinti numatoma paskirstyti iki 30 mln. eurų. Finansavimo dydis – nuo 40 tūkst. iki 1 mln. eurų. Bus finansuojama iki 80 proc. projekto vertės, o jei mokslinių tyrimų projektas bus finansuojamas daugiau nei vienos valstybės narės arba įgyvendinamas tarpvalstybiniu mastu bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų organizacijomis ar kitomis įmonėmis, finansavimas didėja iki 95 proc.

Priemonė „COVID-19 produktai LT“ skirta investicijoms į kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybą skatinti. Bus   finansuojamas  įrangos įsigijimas ir su naujų gamybos įrenginių bandymu susijusios išlaidos, kai jos skirtos vaistinių preparatų (įskaitant vakcinas) ir gydymo priemonių gamybai, medicinos priemonių ir reikmenų gamybai, dezinfekavimo priemonių gamybai, duomenų rinkimo ir tvarkymo priemonių, skirtų kovai su COVID-19, gamybai.

Pagal šią priemonę verslui bus paskirstyta iki 31 mln. eurų.  Didžiausia projektui galima skirti suma – 1 mln. eurų, mažiausia – 100 tūkst. eurų. Bus finansuojama iki 80 proc. projekto vertės, o jei investavimas bus užbaigiamas per du mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos, finansuojama dalis didėja iki 95 proc.

Priemonių „COVID-19 MTEP” ir „COVID-19 produktai LT“ projektų atranka atliekama tęstinės atrankos būdu. Paraiškos pagal šias priemones priimamos iki š. m. lapkričio 27 dienos. Kvietimo dokumentai skelbiami interneto svetainėse www.esinvesticijos.lt ir http://eimin.lrv.lt.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Praėjusią parą registruoti 776 koronaviruso atvejai

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 776 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 270 iš jų registruota Vilniaus, 173 Kauno, 120 Klaipėdos, 73 Šiaulių, 63 Telšių apskrityse. Dar 37 atvejai registruoti Tauragės, 18 Marijampolės, 10 Panevėžio apskrityse 9 Alytaus ir 3 Utenos apskrityse.

Iš šių atvejų didžioji dauguma – 594 atvejai – registruoti, kai asmenys užsikrėtė po kontakto su asmenimis, kuriems patvirtintas koronavirusas. Tuo metu, 102 asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo. Taip pat tęsiama dar 80-ies atvejų epidemiologinė diagnostika.

Praėjusią parą atvejai fiksuoti protrūkiuose

Vilniaus apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, „Santaros“ klinikose, Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, Karoliniškių poliklinikoje. Taip pat atvejai registruoti protrūkiuose Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, Vilniaus lopšelyje-darželyje „Giraitė“, Žirmūnų gimnazijoje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto inžinerijos licėjuje, Vilniaus „Žemynos“ progimnazijoje. Taip pat parėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais laisvalaikio leidimo vietose – ledo ritulio treniruotėmis Vilniaus „Akropolyje“, Vilniaus Arkikatedros jaunimo chore, Vilniaus bare „Dirigentai“.

Kauno apskrityje vakarykštę parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Valstybinėje miškų tarnyboje, „RIO sporto arenoje“, Kauno dailės gimnazijoje, taip pat Raseinių kelių priežiūros tarnyboje, Raseiniuose veikiančioje įmonėje „Danspin“. Taip pat – Kėdainių rajono savivaldybėje, Kėdainių specialiojoje mokykloje.

Klaipėdos apskrityje praėjusią parą fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijoje „Klaipėdos viltis“, Šilutės rajono savivaldybėje, Kartenos mokykloje-daugiafunkciniame centre. Taip pat vakarykštę parą registruoti atvejai, susiję su Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamentu Švėkšnoje, Skuodo rajono Lenkimų miestelio protrūkiu.

Šiaulių apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiu Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos skyriuje, taip pat atvejai, susiejami su protrūkiu Joniškio prekybos centre „Maxima“.

Telšių apskrityje praėjusią parą fiksuoti atvejai, susiję su protrūkiais Plungės Stonaičių socialinės globos namuose, Telšių socialinių paslaugų centre, Plungės rajono savivaldybės ligoninėje, taip pat – laikraščio „Telšių žinios“ redakcijoje, Plungės technologijų ir verslo mokykloje, Telšiuose veikiančioje įmonėje „Ecotrailers“.

Tauragės apskrityje praėjusią parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiais Jurbarko ligoninėje, Tauragės ligoninėje, taip pat – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione, Šilutės chore „Bočiai“.

Marijampolės apskrityje vakar registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiu Marijampolės socialinės pagalbos centre, Panevėžio apskrityje – atvejai, susiję su protrūkiais Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijoje, įmonėje „Naideka“.

Tuo metu, Alytaus apskrityje registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalione, taip pat – Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje.

Lietuvoje – dar 3 mirties nuo koronaviruso atvejai

NVSC praneša, kad iš gydymo įstaigų praėjusią parą gauta informacija apie 3 mirtis nuo koronaviruso. Šiuo metu infekcija yra pasiglemžusi 144 gyvybę.

Pirmasis mirties atvejis registruotas Kauno apskrityje. Asmuo priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 16 d.

Antrasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 15 d.

Trečiasis mirties atvejis registruotas Klaipėdos apskrityje. Asmuo priklausė 70-79 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių susirgimų. Koronavirusas asmeniui patvirtintas spalio 21 d.

Taip pat vakarykštę parą registruoti 4 mirties (3 Šiaulių ir 1 Kauno apskrityse) atvejai, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Tyrimų ataskaita: Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2020 10 28

Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita, tačiau teršiančių medžiagų koncentracijos jų vandenyje neviršijo aplinkos kokybės standartų.

Ši ataskaita supažindina su teršiančių medžiagų vandenyje ir dugno nuosėdose tyrimais. Jie buvo atlikti valstybinio aplinkos monitoringo metu septyniose Kuršių marių ir dešimtyje Baltijos jūros vietų, o biotoje (moliuskuose ir žuvyse) – dviejose marių ir keturiose jūros vietose.

Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltija geros cheminės būklės neatitiko dėl didelių gyvsidabrio gyvuosiuose organizmuose koncentracijų, o Kuršių marios – dėl normas viršijančių sunkiųjų metalų ir naftos angliavandenilių dugno nuosėdose koncentracijų.

Kuršių marias ir Baltijos jūrą, kuri yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų, teršiančios medžiagos – tai žmogaus sukurtos sintetinės medžiagos ir natūraliai sutinkami elementai (pvz., sunkieji metalai), didesniais kiekiais patenkantys į šiuos vandens telkinius dėl žmogaus veiklos.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Vyriausybė pritarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigimui

Finansų ministerija

Paskelbta

2020 10 28

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam projektui, kuriuo patvirtintas valstybės sprendimas steigti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą (toliau – Centras). Centro tikslas – užtikrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, koordinuojant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir rizikų valdymą.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog finansų sektorius išgyvena intensyvų skaitmeninės transformacijos laikotarpį, o pinigų plovėjai naudoja vis inovatyvesnes technologijas neteisėtai gautoms lėšoms legalizuoti. Todėl yra ypač svarbus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas atpažįstant ir valdant šias rizikas.

„Pinigų plovėjai greitai reaguoja į pokyčius skaitmeninėje finansų rinkoje, todėl kovai su jais turime sutelkti bendras pastangas. Tik bendradarbiaudamos atsakingos viešojo sektoriaus institucijos ir rinkos dalyviai gebės efektyviai ir laiku identifikuoti neteisėtas veiklas. Šio centro steigimu siunčiame žinią, kad pinigų plovimas Lietuvoje nėra ir nebus toleruojamas“, – sako finansų ministras V. Šapoka. 

Centro steigėjai yra Finansų ministerija, Lietuvos bankas, komerciniai bankai. Į jos veiklą taip pat bus įtraukta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Centro veikla bus finansuojama Lietuvos banko ir privataus sektoriaus atstovų metiniais įnašais. Valstybės įnašas – 30 000 eurų iš Finansų ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų.

Centras kurs ir administruos viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo ir dalijimosi informacija pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje platformą; atliks tyrimus, vertinimus ir analizes, rengs gerosios praktikos apibendrinimus ir pasiūlymus dėl jos taikymo privataus sektoriaus subjektams atliekant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos vidaus rizikos vertinimą.

Taip pat valstybės politiką pinigų plovimo prevencijos srityje formuojančioms institucijoms teiks ekspertinę nuomonę (išvadas ar pasiūlymus) dėl teisinio reguliavimo tobulinimo bei ugdys viešojo ir privataus sektorių subjektų ir jų darbuotojų kompetenciją pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos srityje.

Nuotraukos autorius: Darius Janutis

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Gamtinių dujų vartotojai galės sutaupyti apie 20 milijonų eurų per metus: Energetikos ministerija teikia siūlymus dėl SGD terminalo sąnaudų mažinimo

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Vakar viešosioms konsultacijoms pateiktas derinti Suskystintų gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, o artimiausiu metu viešajam derinimui bus pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas dėl Suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir gamtinių dujų vartojimo pajėgumų nustatymo tvarkos aprašo pakeitimo.

„Energetikos ministerija laikosi nuoseklios pozicijos dėl sąnaudų, susijusių su Klaipėdos SGD terminalu, mažinimo. Priimti sprendimai, kurie nuo 2020 m. leido 50 proc. sumažinti SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštus. Deja, šiuo metu klostosi paradoksali situacija, kai SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo, reikalingo užtikrinti nuolatinę terminalo veiklą ir būtinus technologinius procesus, sąnaudos bei paskirtojo tiekėjo veiklos nuostoliai visiems dujų vartotojams ima kainuoti tiek pat, ar net daugiau nei Klaipėdos SGD terminalo infrastruktūros metinis išlaikymas. Paskutiniai dveji metai yra rekordiniai pagal į Klaipėdą atplukdytų SGD krovinių kiekį, terminalas yra pakankamai apkrautas, todėl tokia situacija nėra toleruotina ir privaloma ieškoti sprendimų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių mažinimo“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

Viena iš pagrindinių sąlygų, keliamų paskirtajam tiekėjui, yra ekonomiškai naudingiausiu būdu įsigyti būtinąjį kiekį, o paskirtojo tiekėjo SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti įsigyjamų SGD kaina neturėtų ženkliai skirtis nuo kitų į Lietuvos importuojamų SGD kainos. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad paskirtajam tiekėjui „Ignitis“ būtų kompensuojamas ne didesnis nei 10 procentų kainos skirtumas tarp SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir vidutinės gamtinių dujų importo į Lietuvą kainos. Šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad gamtinių dujų vartotojų apmokama SGD būtinojo kiekio tiekimo ir SGD terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo paslauga būtų teikiama konkurencingomis rinkos kainomis, SGD terminalo būtinasis kiekis įsigyjamas ekonomiškai naudingiausiu būdu.

2020 metams priimdama sprendimus dėl SGD terminalo būtinojo kiekio pratęsimo vieneriems metams, Vyriausybė pavedė pateikti pasiūlymus dėl SGD terminalo būtinojo tiekimo kaštų ženklaus sumažinimo ateityje. Energetikos ministerija, įvertinusi 2019–2020 metų SGD terminalo veiklą ir kasmet augantį pristatomų SGD krovinių skaičių, Vyriausybei siūlys sumažinti paskirtojo tiekėjo būtinojo kiekio krovinių kiekį iki 2 krovinių per metus. Šiuo metu paskirtajam tiekėjui „Ignitis“ Vyriausybės sprendimu yra pavesta atgabenti 4 SGD krovinius per metus.

Energetikos ministerijos vertinimu, šie sprendimai sudarytų prielaidas daugiau nei 20 mln. eurų per metus sumažinti Lietuvos dujų vartotojų ir dujų sistemos naudotojų išlaidas skirtas kompensuoti SGD terminalo būtinojo  kiekio tiekimo sąnaudas ir atitinkamai apie 30 proc. sumažinti gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų kainos.

Tinkamos sąlygos tokiems pokyčiams atsirado todėl, kad Klaipėdos SGD terminalas veikia itin efektyviai ir yra pakankamai apkrautas, todėl komerciniais pagrindais pristatomi kroviniai leidžia užtikrinti technologinius procesus SGD terminale ir tinkamą terminalo techninę būklę.

Derinimui pateiktas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatytus tikslus dėl Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo ir SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo sąnaudų optimizavimu ir sumažinimu. 2020 m. rugpjūčio 19 d. Vyriausybės nutarimu nuspręsta Seimui pasiūlyti įtraukti Energetikos ministerijos siūlomo Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo pakeitimo projekto svarstymą į 2020 m. Seimo rudens sesijos darbų programą.

Energetikos ministerija pažymi, kad 2020 m. SGD terminalo išlaikymas Lietuvos dujų vartotojams ir gamtinių dujų sistemos naudotojams kainavo apie 58 mln. eurų, iš jų apie 25 mln. eurų sudarė SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo veiklos sąnaudos bei paskirtojo tiekėjo veiklos nuostolių kompensavimas.

Preliminariu vertinimu, priėmus siūlomus pakeitimus, SGD terminalo išlaikymo sąnaudos tenkančios Lietuvos dujų vartotojams ir gamtinių dujų sistemos naudotojams 2021 m. sumažėtų iki 35 mln. eurų, iš kurių apie 29 mln. eurų sudarytų SGD terminalo operatoriaus patiriamos SGD terminalo infrastruktūros išlaikymo pastoviosios ir kintamosios sąnaudos. Pažymėtina, kad 2016 m. SGD terminalo išlaikymo metinės sąnaudos siekė apie 100 mln. eurų.


http://www.technologijos.lt/n/technologijos/energija_ir_energetika/S-85285/straipsnis/Gamtiniu-duju-vartotojai-gales-sutaupyti-apie-20-milijonu-euru-per-metus-Energetikos-ministerija-teikia-siulymus-del-SGD-terminalo-sanaudu-mazinimo?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 13 min

VIVA stebėtojų taryboje – nauja narė

UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) stebėtojų taryboje darbą pradeda Aušra Vičkačkienė. LR Finansų ministerijos valstybės turto valdymo departamento direktorė...

Naujienosprieš 18 min

INFORMACIJA APIE KAUNO APYLINKĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMĄ

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 26 d. nutarimą „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ pakeitimo, Teisėjų...

Politikaprieš 22 min

„Socialdarbiečiai“ skelbia moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų

Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį pranešė skelbianti moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų. „Manau, kad tai labai logiška,...

Rajonasprieš 25 min

Puikus Kauno rajono jaunųjų rankininkų sezonas

Lietuvos rankinio federacijai pavyko sėkmingai užbaigti visas numatytas 2019/2020 m. sezono Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų varžybas. Rankinis ir...

Miestasprieš 27 min

Kitais metais Kaune duris atvers naujas 3,5 mln. eurų vertės KTU multifunkcinis centras su visą parą veikiančia biblioteka

Sukurti aplinką profesiniam tobulėjimui, kur novatoriškos idėjos gimsta visą parą, o įvairūs technologiniai sprendimai ne tik įkvepia, bet ir pasitarnauja...

Naujienosprieš 30 min

Nuo trečiadienio – karantinas ir Kaune: įvedamos naujos priemonės, teks susitaikyti su ribojimais

Atsižvelgiant į kasdien kylančią koronavirusinės infekcijos plitimo kreivę bei prastėjančią epidemiologinę padėtį šalyje, greta kitų didžiųjų miestų nuo spalio 28...

Greitos naujienosprieš 46 min

Startuoja dvi naujos ES paramos priemonės verslui: bus kuriami ir sertifikuojami kovai su COVID-19 skirti produktai

Verslas kviečiamas pasinaudoti Europos Sąjungos investicijų parama ir įgyvendinti projektus, kuriais siekiama spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija...

Greitos naujienosprieš 1 val

Praėjusią parą registruoti 776 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 776 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 270 iš jų...

Greitos naujienosprieš 2 val

Tyrimų ataskaita: Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės

2020 10 28 Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita,...

Greitos naujienosprieš 2 val

Vyriausybė pritarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigimui

2020 10 28 Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam projektui, kuriuo patvirtintas valstybės sprendimas steigti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą...

Skaitomiausi