Connect with us

Sveikata

Anemija nėštumo metu: žymus modelis dalijasi patirtimi

Paskelbta

Kone kas antrai besilaukiančiai ar žindančiai moteriai Lietuvoje nepavyksta išvengti anemijos. Ši patologinė būsena yra itin pavojinga ne tik motinai, bet ir vaisiui – negavęs pakankamai deguonies, jis gali gimti mažesnio svorio, neišnešiotas. Su anemija dar iki nėštumo susidūrusi fotomodelis Rasa Ciūnė pasakoja, kad sužinojusi apie didžiuosius pokyčius, dar kurį laiką baiminosi, kad turimos sveikatos problemos neatsilieptų vaikeliui.

„Šiaip mano kraujas visą gyvenimą buvo stebuklingai geras, net ir persirgus sunkiomis ligomis. Tik paskutiniais metais, kai pradėjau kasdien jaustis it mirštanti gulbė – visada pavargus, nuolat mieguista – vyras sunerimo ir paskatino kreiptis į gydytojus“, – apie neseniai patirtas sveikatos problemas pasakoja R. Ciūnė.

Pasitvirtinus anemijos diagnozei, ji teigia pradėjusi vartoti maisto papildą su geležimi, folio rūgštimi, vitaminais B11 ir D3. „Kadangi jokių kitų sveikatos sutrikimų neturiu, įtariau, kad geležies trūkumas atsirado dėl nevisavertės mitybos. Kadangi esu visiška miltų vergė, retai valgau daržoves, nemėgstu mėsos, turiu nuolat papildomai vartoti geležį“, – apie gyvenimo būdo silpnybes, tikėtinai sukėlusias anemiją, pasakoja moteris.

Moteris taip pat atvirauja, kad vos tik sužinojus apie nėštumą iš karto buvo apėmęs nerimas dėl mažakraujystės: „Tą dieną nebuvo taip, kaip daug kas skelbia, kad šokinėčiau iš laimės. Pirmiausia, išsigandau, nes buvau girdėjusi, kad sirgti mažakraujyste ir lauktis – pavojinga, nes tai gali labai pakenkti kūdikiui.“

Visgi būsima mama džiaugiasi, kad šiuo metu kraujo tyrimų rezultatai geri. „Pasirodo, mano organizmui tiek tereikėjo – papildomai vartoti geležį, folio rūgštį, vitaminus B11 ir D3, kad viskas susitvarkytų ir anemija dingtų. Aišku, preparatus vartoju ir toliau, tačiau daugiau nieko kito stebuklingo nedarau. Turbūt esu tokia maištininkė.“ – su šypsena pasakoja fotomodelis.

Tiesa, moteris viešai dar neatskleidžia, kada turėtų sulaukti kūdikio. „Kadangi gyvenime teko nemažai laiko praleisti ligoninėse, esu šiuo klausimu jautresnė, ir man labai baisu džiaugtis iš anksto. Todėl kol kas tiesiog santūriai laukiu ateities ir labai viliuosi, kad viskas bus gerai“, – komentuoja R. Ciūnė.

Anemija atsiranda nepastebimai

„Anemija – būsena, kai kraujyje sumažėjus eritrocitų ir juose esančio baltymo hemoglobino kiekiui organizmas nebegauna pakankamai deguonies ir yra alinamas – jaučiamas bendras silpnumas, mieguistumas, galvos svaigimas“, – pasakoja Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, gydytoja akušerė-ginekologė prof. dr. Rūta Jolanta Nadišauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šis procesas vyksta lėtai ir nepastebimai: „Dažnai moterys neįvertina netenkamo kraujo kiekio menstruacijų metu ir nė neįtaria apie geležies stoką.“

Mažakraujystės rizika ypač padidėja besilaukiančioms moterims. „Dėl anemijos gali nukentėti ne tik nėščiosios, bet ir vaisiaus sveikata. Dažniau pasitaiko priešlaikinio gimdymo atvejų, gali atsilikti vaisiaus augimas. Be to, kiekvienas gimdymas baigiasi tam tikru kraujavimu, tad jei moteris buvo anemiška, dar labiau silpninamas jos organizmas“, – pabrėžia gydytoja.

Net ir toms, kurios artimiausiu metu nesvarsto apie šeimos pagausėjimą, rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per metus atlikti kraujo tyrimus – bendrą kraujo tyrimą, geležies, feritino, vitamino B12, folio rūgšties koncentracijos kraujo serume nustatymą.

Būtina organizmą maitinti papildomai

„Planuojančioms pastoti, žindančioms ir nėščioms moterims reikėtų pasirūpinti maisto raciono įvairove, rinktis šviežiai ruoštą valgį“, – komentuoja gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė.

Ypač svarbu organizmą aprūpinti būtinomis maistinėmis medžiagomis, kurių pats žmogaus organizmas negamina. Tai – vitaminas B12, folio rūgštis bei geležis. Kokias funkcijas šios medžiagos atlieka mūsų organizme?

Vitaminas B12 palaiko normalų eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių, atsakingų už deguonies pernešimą į audinius, susidarymą. Geležis atsako už normalų hemoglobino susidarymą ir yra naudojama kiekvienos ląstelės deguonies poreikiui patenkinti. Folio rūgštis palaiko normalią kraujodarą, padeda susiformuoti sveikiems eritrocitams.

Pagrindiniai B12 vitamino maistiniai šaltiniai – kiaušiniai, mėsa, žuvis, pieno produktai, todėl pasirinkus vegetarišką, veganišką mitybą, svarbu vartoti vitaminą B12 kaip maisto papildą.

Esant įsisenėjusiai geležies stokai, taip pat nėštumo metu rekomenduojama geležies preparatus vartoti papildomai.

Skaityti toliau

Sveikata

Žmonėms su negalia – išimtys dėl kaukių dėvėjimo

Paskelbta

Nuo šiandien įsigalioja veido apsaugos priemonių dėvėjimo išimtys kai kuriems žmonėms, turintiems negalią. Jiems paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, jei jie dėl savo sveikatos būklės negali jų dėvėti arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai.

Ši išimtis numatyta šiandien pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.

„Esame ne kartą prašę visuomenės sąmoningumo, tolerancijos bei supratingumo dėl negalią turinčių žmonių. Deja, pastarųjų dienų viešoje erdvėje aprašytos istorijos, pavyzdžiui, kai viešajame transporte įžeidinėjami žmonės su negalia arba neįleidžiami į parduotuves, jei nedėti kaukės, rodo, kad tolerancijos ir elementaraus žmogiškumo stinga. Tad priimtas sprendimas šias išimtis įforminti, kad nebeliktų vietos interpretacijoms, nes, panašu, kad žodinių prašymų neužtenka“, – sako ministras A. Veryga.

Ministras A. Veryga apgailestauja ir atsiprašo tų šeimų ir žmonių, kuriems dėl negalios ir negalėjimo dėvėti kaukės ar kitos veido apsaugos priemonės, teko patirti pažeminimus ir įžeidinėjimus.

„Atsiprašau, kad teko tai patirti. Tikiuosi, kad įteisinta išimtis visiems bus aiški ir nebeliks daugiau klausimų ar noro įžeidinėti silpnesniuosius. Turime suprasti, kad niekas nesame apsaugoti nuo negalios. Tai gali nutikti bet kam – mums patiems, vaikams, anūkams, artimiesiems. Tad būkime supratingi, tolerantiški ir draugiški vieni kitiems“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad apsaugines kaukes dėvėti privaloma prekybos paslaugų teikimo vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostų patalpose, viešajame transporte darbo vietose tiek darbuotojams, tiek lankytojams, vyresniems nei 6 metų vaikams. Išimtys taikomos, kai apsauginės kaukės trukdo suteikti paslaugas, pavyzdžiui, atliekant veido grožio procedūrą ar atliekant barzdos skutimo paslaugą.

Kaukės dėvėti nereikia ir sportuojant sporto klubuose bei lankantis laisvalaikio ar pramogų parkuose.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro sprendimus galite rasti čia.

SAM Spaudos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Atgavusi regėjimą Kauno klinikų pacientė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe

Paskelbta

Laimutė puikiai pamena laikotarpį, kai dar prieš kelerius metus ji kentė stiprų akies skausmą ir su viltimi laukė donorinės ragenos bei jos transplantacijos. „Buvo laikotarpis, kai regėjimas taip nusilpo, kad nebegalėjau skaityti, žiūrėti televizoriaus ar perskaityti žinutės telefone, – sako raseiniškė. – Po ragenos transplantacijos mano gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo.“

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, –   prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai. „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai  sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų

Skaityti toliau

Skaitomiausi