Connect with us

Redakcija

Aliaską apkeliavęs kaunietis: „Žinojau, kad arba mirsiu, arba mano gyvenime įvyks labai pozityvus lūžis“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Danielius Narauskas – kūrėjas, ieškotojas, keliautojas. Tokiais žodžiais galima apibūdinti 25-erių metų vaikiną. „Žinojau, kad arba mirsiu, arba mano gyvenime įvyks labai pozityvus lūžis,“ –pasakoja Danielius, per 46 dienas Aliaskoje nubėgęs 1500 km. 

Šiuo metu Danielius laiką leidžia Kaune ir kaip pats teigia, gyvena kiek ramiau, pagrindinį savo dėmesį sutelkdamas į naują verslą ekologiškus drabužius. Naujus produktus visuomenei kūrėjas žada pristatyti dar iki naujų metų. Idėja, kurti drabužius, kilo po peržiūrėto dokumentinio filmo:

„Aš pradėjau piešti ant rūbų su dažais, paskui pradėjau galvoti, kokius dizainus galima dėti ant jų: piešinius ar geometrines formas. Šis reikalas taip ir būtų numiręs, jei nebūčiau pamatęs dokumentinio filmo „The true cost“, apie mados industriją. Po to sekė dar kita dokumentika, apie prabangius ženklus ir įmones, kiek juose iš tikrųjų yra tos prabangos. Nežinau, kiek tuose filmuose tiesos, bet iš to ką mačiau man nepatiko tokia situacija, ji mane suvirpino, privertė susimąstyti. Pagalvojau, kad noriu prie to prisidėti, kad to nebūtų. Ta prasme, aš suprantu, kad skatinti žmones mažiau vartoti yra pats blogiausias būdas pateikti naują produktą, bet kartu aš suprantu, kad žmonės vis tiek vartos, tačiau tai galima pateikti sąmoningiau,“ sako Danielius.

76 dienos Aliaskoje, 46 iš jų – bėgant

Dar visai neseniai Danielius laiką leido kiek kitaip keliaudamas vienas po Aliaską. Iš viso vaikinas Aliaskoje praleido 76 dienas, 46 iš jų bėgo. O tokios kelionės mintis kilo visiškai netikėtai:

„Viskas prasidėjo nuo paprastos minties. Kai ji man atėjo į galvą, aš drebėti pradėjau, išsigandau ir supratau, kad reikia perlipti per tą baimę. Aš pradėjau šalčio praktikas atlikinėti ir kvėpavimo pratimus ir atėjo mintis apie Aliaską. Net nežinau kodėl. Ir tada žiūriu, kad aš po truputį pradedu domėtis, kas ten yra: vieną dieną domiuosi, kokios ten aprangos reikia, paskui ar ten pavojinga, nepavojinga.“

Kelionei pasiruošti reikėjo tiek psichologiškai, tiek finansiškai

Pasiruošti tokiai kelionei nebuvo lengva. Kol kas Europoje niekas nėra to darę. Tad Danielius teigia, kad reikėjo susirinkti daug informacijos bei finansinių išteklių:

„Reikėjo daug asmeninių lūžių pereiti. Ką kiti pagalvos? Ypatingai, kai reikėjo rinkti lėšas, nes supratau, kad aš tiek lėšų šiuo metu neturiu. O reikėjo apie 5000 eurų. Aš supratau, kad man reikia palaikymo finansinio ir galvojau, kad jei padarysiu platformą, kur bus vaizdo įrašas, aprašytas projektas, pasiūlysiu žmonėms mane paremti, tai jie padės. Tačiau iš karto atėjo ir kita mintis, kad ką žmonės pagalvos, kad aš čia kažkaip prašau jų pinigų. Ar tau smagu, kai pas tave ateina žmogus ir prašo, tarkim, duok dvidešimt eurų. Nesmagu, aš galvoju kaip aš pats jausčiausi. Ir man atrodė, kad tai neadekvatu. Bet paskui pagalvojau, ar aš galvoju taip kaip ir visi? Greičiausiai, kad ne. Tada ir nusprendžiau, kad arba dabar darom, arba niekada.“

Reikia galvoti, kad nėra plano B

Tam, kad iki kelionės surinktų reikiamą sumą, Danielius daug dirbo, dalinosi savo idėja su kitais žmonėmis ir neleido sau galvoti, kad jo planas gali nepasisekti:

„Reikia galvoti, kad nėra plano b, kad esi šimtu procentų tame. Na, nepavyks tai nepavyks, nebus didelio skirtumo, bet bus labai didelis skirtumas jei pavyks. Tai aš tiesiog šimtu procentu dėjau į tai pastangas, o visos kitos veiklos atkrito natūraliai. Ir atrodo, kad kiekvieną dieną gaudavau ženklą iš aukščiau, kad einu teisinga linkme: vis parašydavo, kokie brand’ai, kad nori sponsoriuoti mane, tai žurnalistai parašydavo. Ir atsirado daugiau pasitikėjimo savimi ir atsakomybės. Nes žmonės pradėjo klausinėti manęs, tai kaip ten viskas bus? Kaip ten klimatas? Ir galvojau, aš žinau tiek pat, kiek jūs. Aš juk irgi ten nebuvau.“ 

Buvo pasiruošęs net mirti

Prieš kelionę Danielius sulaukė įvairios žmonių reakcijos, vieni jį skatino vykti, kiti atvirkščiai – rekomendavo to nedaryti. O vietiniai gyventojai, pamatę jo įrašus Facebook grupėse, rašydavo jam įspėjančias žinutes ir tikino, kad jis gali netgi žūti. Tačiau tai Danieliaus neišgąsdino:

„Reikėjo susitvarkyti ir su baime laukinių gyvūnų, ir su baime mirti. Tai reikėjo labai stipraus psichologinio pasiruošimo, nes per dieną gaudavau nuo 1 iki 3 žinučių, iš vietinių žmonių, kurie sakė: prašau, nedaryk to, nes žmonės išeina į kalnus ir nebegrįžta. Žmonės net sakydavo, kad nenorim jog už mūsų mokėtojų pinigus tavo palaikus grąžintų į Lietuvą. O aš galvojau, kad arba aš tai padarysiu ir tai bus didelis, pozityvūs lūžis mano gyvenime, arba aš mirsiu, bet aš pasiruošęs abiems.“ 

Išgyventi padėjo vidinė ramybė

,,Aš pajausdavau, kada ateina baimė ir tada pradėdavau arba muzikos klausyti, arba dainuoti. Ir save įvesdavau į gerą pojūtį, kad man viskas gerai. Paimdavo tokia vidinė ramybė. Ir pajausdavau, kad vis geriau įvaldau save: tiek savo kūną, tiek savo protą. O kai protas gerai veikia, tai ir fiziškai gerai jautiesi. Nors turėjau bėdų su koja: trynė batai, paskui pakirsdavo sausgysles, kad aš net eiti kartais normaliai negalėdavau, bet sutikti žmonės man vaistų duodavo ir viskas paskui gerai praėjo.“

Visą pokalbį, apie kūrybą, kelionės patirtis, sveikatą ir sąmoningumą su Danieliumi galite išgirsti podcast’e su Pauliumi Paulausku.
[youtube v=”TAxEDEf6yvc”]

 

Skaityti toliau

Redakcija

Smurtas artimoje aplinkoje ir vaiko apklausa teisme (video)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kartu su teismo psichologėmis Ina ir Justina aptarėme kas yra smurtas artimoje aplinkoje, kaip bylose apklausiami vaikai ir paaugliai, kokiais būdais siekiama apklausos ir teismo procesą sušvelninti ir padaryti kuo mažiau traumuojantį vaikui.

Teismo psichologo pozicija Lietuvoje įsteigta 2014 m., šiuo metu visoje Lietuvoje dirba 15 specialistų, kurie daugiausiai dirba su vaikais, nukentėjusiais nuo smurto artimoje aplinkoje . Šie specialistai pradeda darbą nuo pasiruošimo vaiko – liudytojo apklausai: iš teisėsaugos pareigūnų susirenka faktinę medžiagą, liudijimus. Tuomet stengiasi užmegzti kontaktą grįstą abipusiu pasitikėjimu, sukurti saugią erdvę vaikui išsipasakoti ir atsiverti.

Deja, vaikų liudijimai dažnai šokiruoja net ir visko mačiusius specialistus. Statistika rodo, kad karantino laikotarpiu smurto artimoje aplinkoje procentas išaugo net 20 proc., todėl ši tema Lietuvoje vis dar išlieka labai opi ir skaudi problema. Dažniausiai pasitaikantys nusikaltimai būna fizinio, seksualinio išnaudojimo ir emocinio pobūdžio. Taip pat dažnai pasitaiko ir vaiko nepriežiūros atvejų.

Specialistės ragina daugiau investuoti laiko ir dėmesio į prevenciją: tėvus skatinti domėtis, lankytis savęs pažinimo, emocijų valdymo kursus. Valstybės vaiko teisių apsaugos specialistai rengia nemokamus kursus, konsultuoja susidūrus su įvairiais klausimais.

Vaikai yra pažeidžiamiausia mūsų visuomenės dalis, todėl juos apsaugoti yra visos pilietiškos visuomenės reikalas.

 

Skaityti toliau

Kultūra

Nora Žaliūkė: „Knygų pagalba susidėlioju save iš naujo“

Avatar

Paskelbta

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nora Žaliūkė arba dar puikiai žinoma socialinių tinklų pseudonimu Knygų dama, dalinasi savo aistra knygoms ir skaitymu bando įkvėpti kitus. Jauna mama pasakoja apie magišką knygų skaitymo malonumą, sielos ramybės atradimą ir atskleidžia paslaptį, apie ką bus jos pirmoji knyga.

Kas Jums yra knygos?

Mano aistra, hobis, pabėgimas nuo rūpesčių laisvalaikis ir prieglobstis. Skaitymą atradau labai anksti, tada jo įsikibau ir iki šiandien nepaleidžiu. Tai veikla, kurią atlikdama jaučiuosi geriausiai ir įdėjau visas įmanomas pastangas, kad knygos taptų ne tik hobiu, bet ir nuolatine, pragyvenimui skirta veikla. Kad tik kuo daugiau laiko galėčiau skaityti.

Kaip knygos gali ugdyti žmones?

Visomis įmanomomis prasmėmis. Gali iš jų mokytis visiškai buitine ir akademine prasme. Gali keliauti, gali plėsti fantazijos ribas, gali svajoti, užsimiršti ir naudoti skaitymą kaip vidinės ramybės mentorių. Tačiau tie tikrieji, prisiekę skaitytojai išmoksta knygomis ugdyti ne tik smegenis, bet ir sielą. O čia jau didžiausias džiaugsmas ir pasiekimas.

Ar manote, kad knygų skaitymas gali padėti atrasti sielos ramybę? Kodėl?

Tikrai taip, nes manau, jog esu to pavyzdys. Tikrai įvairaus plauko sunkumų jau spėjau patirti, išgyventi ir visuose juose mane lydėjo knygos. Aš į jas pabėgu, prasmengu, pametu realybės jausmą, užsimirštu, pasiklystu ir tada atrandu, knygų pagalba susidėlioju save iš naujo. Knygose slepiasi istorijos, kurios gali padėti. Jei pasirenki tinkamas knygas ir dar moki skaityti tarp eilučių  – tavo ramybė, psichologas, pagalba, pabėgimas slypi rankose laikomuose puslapiuose.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dažnai vaikams knygų skaitymas yra nuobodi veikla. Koks Jūsų santykis buvo su knygomis?

Kaip ir minėjau, skaityti ir mylėti knygas pradėjau labai anksti. Pamatę mano potraukį, jį labai palaikė ir šeima . Knygos buvo ir mylimiausi žaislai, ir dovanos visomis progomis. Man ši veikla niekad neatrodė nuobodi ir neįsivaizduoju, kaip ji tokia gali būti, kai knygų pagalba gali apkeliauti ne tik pasaulį, bet ir pasaulius. Žinoma, šiais laikais aplink vaikus tyko daug daugiau pagundų, spalvingesnių ir daug mąstyti neskatinančių veiklų, žaislų ir ekranų. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad 99 % vaikų ima pavyzdį iš savo tėvų. Jei namuose nėra knygų, tėvai jų neskaito, nevaikšto į bibliotekas, nepažįsta autorių ir meilės skaitymui neskatina pavyzdžiu, kaip tas vaikelis gali norėti skaityti?

Kas paskatino dalintis skaitymo patirtimi socialiniuose tinkluose?

Vyras. Jam pasakodavau apie visas perskaitytas knygas ir užkrėčiau jį skaitymu. Pats imdavo vieną knygą po kitos ir džiaugdavosi rekomendacijomis. Jis pasiūlė dalintis viešai, o aš ir pabandžiau. Sekėjų ir skaitytojų ratas greitai užaugo ir tuo sprendimu negaliu atsidžiaugti.

Knygų skaitymas šiuo metu Jums nėra tik hobis, bet ir pragyvenimo šaltinis. Ar nebijote, kad po kiek laiko knygų skaitymas gali būti tik darbas, bet ne malonumas?

Esu sau pasakiusi, kad jei kada nors pajausiu, kad skaitymas ir knygos man tampa tik darbu ir dėl to aš nebejaučiu to magiško skaitymo malonumo – iškart pakeisiu darbą. Niekada sau neleisčiau niekam įsikišti ir sugadinti to jausmo. Skaitymas ir knygos man per daug brangūs, kad jų atsisakyčiau dėl darbo, prestižo ar algos. Kol kas man viską pavyksta puikiai derinti, o magija išliko.

Skaitydami knygas mes dažnai nusikeliame į kitų gyvenimus ir kitus pasaulius. Kaip nesusimaišyti kur yra realybė, o kur yra tik scenarijus?

O sumaišyti kartais yra labai gerai. Visą dieną vaikščioti su plačiausia šypsena, nes tavo veikėjams kažkas pasisekė, nors kelioms minutėms įsivaizduoti, kad gyveni kitoje planetoje, parduotuvėje stebėti žmones ir galvoti, ką apie juos pasakytų tavo skaitomo trilerio seklys – visa tai ir yra mano skaitymo magija. Tas trumpas pasiklydimas yra smagus. Žinoma, tai neturi peržengti sveiko proto ribų, tačiau noriu tikėti, kad taip dažnai ir nenutinka.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Perskaitėte jau turbūt ne vieną šimtą knygų, o ar pati planuojate išleisti savo knygą? Apie ką ji būtų?

Anksčiau sakiau, kad kai žinosiu, apie ką ir jausiu, kad jau laikas – gal ir parašysiu. Dabar sakau – parašysiu. Ir žinau apie ką – drąsiausią savo pažįstamą žmogų. Kada parašysiu nežinau. Bet, kad kažkas viduje auga ir bręsta, tai tikrai.

Rekomenduokite „Kauniečiams.lt“ skaitytojams savo mėgstamiausių knygų TOP5, kurias perskaitėte šiais metais.

  1. John Steinbeck “Apie peles ir žmones”
  2. Guillermo Arriaga “Laukinis”
  3. Michelle McNamara “Išnyksiu tamsoje”
  4. Taylor Jenkins Reid “Septyni Evelinos Hugo vyrai”
  5. Karl Ove Knausgard “Mano kova. Vaikystės sala”
Skaityti toliau

Mokslas

Juoko tyrimai – kodėl jie reikalingi?

Avatar

Paskelbta

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) filologijos srities doktorantė Regina Sabonytė analizavo juoką apie ketverius metus. Tyrėja teigia, kad juoko tyrimai gali būti pritaikomi, pavyzdžiui, kalbos technologijų srityje ar padedant ugdyti autizmu sergančių žmonių emocinį intelektą.

Tirti juoką pradėjo beveik atsitiktinai

Regina Sabonytė teigia, kad prieš pasirenkant tyrimų sritį juokas jai atrodė įdomus reiškinys. „Mokyklos ir vėliau studijų metais draugai dažnai patraukdavo per dantį, kad daug juokiuosi. Bakalauro studijų metais susidomėjau fonetika ir trečiame  kurse, renkantis kursinio darbo temą, buvo pasiūlyta tema apie akustinius juoko požymius. Kadangi juokas man atrodė įdomus jau anksčiau, šią temą ir pasirinkau. Taigi beveik atsitiktinai sutapo, kad pradėjau tyrinėti juoką, ir stabtelėjau tik baigusi magistrantūros studijas“, – pasakoja doktorantė.

Tyrėja tikina, kad juokas apima daug sričių: „Juokas kaip reiškinys apima psichologiją, sociologiją, filosofiją, net fiziką, kai analizuojama juoko garso banga, galų gale skirtingi juoko tipai susiję ir su evoliucija, psichobiologija. Fizioliginių procesų, kurie vyksta juokiantis, spektras labai platus – keičiasi veido išraiškos, veikia balso stygos, kai labai juokinga, žmonės atsilošia atgal, pradeda pliaukšėti ranka per kelius, susiima už pilvo ar panašiai.“

Susidūrė su iššūkiais

Doktorantė tvirtina, kad analizuojant juoką pasitaikė iššūkių: „Akustinius juoko požymius tyriau naudodamasi garsų analizės programa. Taigi pirmiausiai reikėjo surinkti natūralaus, nesuvaidinto juoko įrašų. Tam buvo naudoti du medžiagos šaltiniai. Pirmasis – televizijos pokalbių laidos, nes jų metu vyksta gyvas pokalbis, kuris, tikėtina, nėra surežisuotas. Žinoma, laidos dalyvių atsakymai galbūt apgalvoti, bet ne iš anksto žinomi ir dalyviai negali sukontroliuoti, kaip ir kada nusijuoks. Antrasis šaltinis – draugų juokas, kai susitikimų metu tiesiog palikdavau įjungtą diktofoną. Žinoma, draugai žinojo, kad vyksta tyrimas ir kad  pokalbis bet kada gali būti įrašinėjamas. Taigi įrašai buvo renkami laikantis visų tyrimo etikos reikalavimų. Kitas iššūkis buvo juoko kaip reiškinio tarpdiscipliniškumas – reikėjo labai atidžiai susipažinti su  kitų mokslo sričių niuansais, kurie gali turėti vienokios ar kitokios įtakos akustinių juoko požymių tyrimui.“

Nagrinėjo du pagrindinius juoko tipus

Sabonytė pasakoja, kad užsienio tyrėjai pagal akustinius požymius juoką yra suskirstę į keturias grupes, tačiau ji pasirinko tyrinėti dvi pagrindines: džiaugsmingąjį ir mandagųjį juoką. „Džiaugsmingasis juokas yra toks juokas, kai situacijos kontekstas leidžia teigti, kad tam tikras stimulas besijuokiančiajam sukelia džiaugsmą. Kai pagal kontekstą galima spręsti, kad kalbėtojas juokiasi siekdamas palaikyti pokalbį, sušvelninti ar nerimtai vertinti situaciją, toks juokas yra mandagusis. Pavyzdžiui, jeigu studentas ginasi bakalauro darbą ir, prieš atsakydamas į keblų klausimą, jis trumpai nusijuokia, tarkime, „e-che“, tai irgi yra juokas, bet šis juokas akivaizdžiai ne džiaugsmingasis, nes džiaugsmo to studento veide nematyti“, – šypteli doktorantė.

Raukšlelės aplink akis – svarbus požymis

Regina Sabonytė / Jono Petronio nuotrauka

Doktorantė tvirtina, kad, analizuojant pokalbių laidų vaizdo įrašus, vienas iš indikatorių, rodantis, jog tam tikroje situacijoje yra stimulas, skatinantis žmogų džiaugsmingai juoktis, buvo raukšlelės aplink akis: „Yra tam tikri veido raumenų judesiai, kurie rodo, kada žmogus džiaugsmingai šypsosi ar juokiasi, o kada jis vis dėlto nejaučia džiaugsmo. Tai parodo didžiųjų skruostų raumenų ir žiedinių akių raumenų judesiai. Žiedinius akių raumenis, kuriems judant susidaro raukšlelės apie akis, nejaučiant nuoširdaus džiaugsmo yra daug sunkiau pajudinti negu didžiuosius skruostų raumenis. Todėl, kai juda tik didieji skruostų raumenys ir aplink akis nematyti raukšlelių, arba, paprasčiau pasakius, akys nesišypso, labai tikėtina, kad toks juokas yra mandagiojo tipo.“

Juoko tyrimo rezultatai

Tyrėja nurodo, kad esminis skirtumas, lyginant džiaugsmingąjį ir mandagųjį juoką, yra juoko struktūra ir trukmė: „Mandagusis juokas yra gerokai trumpesnis, mano tyrime analizuotuose įrašuose ilgiausias buvo trys juoko skiemenys (t. y. „cha-cha-cha“), o džiaugsmingasis juokas dažniausiai yra ilgesnis, iki maždaug penkiolikos skiemenų. Žinoma, pasitaikė ir keli atvejai, kai jis buvo trumpesnis už ilgiausią mandagųjį, tačiau tuomet toks juokas nuo mandagiojo skiriasi kitais požymiais, pavyzdžiui, intensyvumu, kurį suvokiame kaip garsumą. Jeigu abiejų juoko tipų struktūra vienoda, tada atskirų džiaugsmingojo juoko dalių trukmė yra ilgesnė negu mandagiojo.“

Doktorantė tvirtina, kad, nors jos tyrimas ir gerai atskleidžia džiaugsmingojo ir mandagiojo juoko skirtumų tendencijas, visgi yra dalykų, kuriuos tiksliau ištirti sutrukdė juoko kaip tyrimo objekto specifika: „Džiaugsmingasis juokas labai dažnai persidengia su kitų žmonių juoku, nes jis yra užkrečiamas. Taigi savo tyrimui negalėjau surinkti daugiau įvairių džiaugsmingojo juoko pavyzdžių vien dėl to, kad persidengiančio juoko akustinių požymių nebūtų įmanoma kokybiškai išanalizuoti naudojantis garsų analizės programa. Visgi manau, kad dabartinis tyrimas aiškiai atskleidžia minėtų juoko tipų skirtumų tendencijas.“

Platus tyrimo rezultatų pritaikymas

Pasak R. Sabonytės, užsienyje juoko akustinių požymių tyrimai yra pritaikomi keliose srityse: „Viena iš sričių yra kalbos technologijos. Atsirandant vis daugiau programų, paremtų žmogaus ir kompiuterio sąveika, iškilo poreikis kompiuterio kalbą paversti kuo ekspresyvesne. Juokas, kaip vienas iš emocijas reiškiančių elementų, tam yra labai svarbus. Tai yra paralingvistinis reiškinys – juokas nėra kalba, tačiau įsiterpia į kalbą, panašiai kaip, pavyzdžiui, kosulys ar žiovulys. Detaliai ištyrus akustinius juoko požymius galima sintezuoti skirtingų tipų juoką, t. y. padaryti taip, kad kompiuteris tam tikro tipo juoką sugeneruotų automatiškai.“

Doktorantė tvirtina, kad juoko tyrimo rezultatai galėtų būti pritaikomi ir neurolingvistikoje bei klinikinėje lingvistikoje: „Užsienyje akustinių juoko požymių tyrimai yra panaudojami kuriant tam tikras kompiuterines programas, kurios galėtų padėti autizmu sergantiems žmonėms ugdyti emocinį intelektą, t. y. atpažinti tam tikrus emocinius signalus, nes dažnai autizmo spektrą turintiems žmonėms juos tiksliai atkoduoti yra sudėtingiau.“

Taip pat juoko tyrimų rezultatai gali būti integruojami ir kuriant plačiai pritaikomus avatarus: „Avatarai yra panaudojami daugybėje sričių: nuo vedlio neįgaliesiems iki kompiuterinių instruktorių, kurie naudojami, pavyzdžiui, laivuose“, – teigia doktorantė.

Kaip dar vieną iš pritaikymo sričių tyrėja pamini psichologiją: „Psichologams ir kitiems specialistams, kuriems reikia daug bendrauti su žmonėmis,  yra rengiami mokymai, kaip per sekundės dalį atpažinti žmogaus emocijas. Nustatyti skirtumai tarp skirtingų juoko tipų gali pasitarnauti ir šioje srityje.“

Svajonė – tarpdiscipliniškumu pasižyminti komanda

R. Sabonytė pasakoja, kad juoko tyrimai nėra vien tik garso įrašų analizė: „Teko matyti, kaip užsienyje vyksta juoko analizė. Jos metu įrašomas ne tik garsas ir vaizdas, tačiau pritvirtinus specialius jutiklius fiksuojama, kaip keičiasi besijuokiančio žmogaus fiziologinės reakcijos, kūno judesiai, kokie pokyčiai vyksta jo smegenyse ir pan.“

Doktorantė apgailestauja, kad Lietuvoje kol kas nėra juoką išsamiai ir įvairiapusiškai galinčios tirti komandos, kurioje dirbtų įvairių sričių specialistai: „Man, kaip lingvistei, yra labai gražu ir kartu šiek tiek pavydu matyti komandas, kurios juoko tyrimus atlieka kai kuriose šalyse. Ten kartu dirba psichologai, matematikai, informatikai, lingvistai, medikai, gerai išmanantys psichobiologines organizmo reakcijas, ir panašiai. Lietuvoje tokią komandą suburti kol kas nebūtų galimybių, tačiau svajonė kada nors ką nors panašaus nuveikti irgi neapleidžia.“

Dabartinis tyrimas

Sabonytė, studijuodama doktorantūroje, tiria jau nebe juoką: „Dabartinė mano tyrimų sritis – intonacija. Lietuvių kalbos intonacija buvo kai kurių tyrėjų analizuota, tačiau iki šiol ji nebuvo apibūdinta remiantis kokia nors sistema, kuria remiantis jau būtų aprašyta ir kitų pasaulio kalbų intonacija. Būtent tokia yra autosegmentinė-metrinė fonologija, kuria remdamasi ir analizuoju bendrinės lietuvių kalbos intonaciją savo disertacijos tyrime. Šio tyrimo rezultatai suteiktų galimybių vėliau atlikti, pavyzdžiui, lyginamuosius lietuvių kalbos intonacijos tyrimus.“

R. Sabonytė nurodo, kad, be lyginamųjų tyrimų, intonacijos analizės rezultatus galima pritaikyti ir kitose srityse: „Neseniai teko bendrauti su vienu danų mokslininku, kuris, remdamasis daugybe požymių, kuria ir tobulina kompiuterinius modelius, galinčius analizuoti kalbėtojo charizmą. Remiantis tam tikromis lingvistinių ir paralingvistinių požymių kombinacijomis, šie modeliai nustato, kiek charizmatiškas yra kalbėtojas, arba, paprasčiau sakant, kokie požymiai lemia, kad kalbėtojo norisi klausyti ir jo kalbėjimo būdas skamba įtikinamai. Į šiuos modelius integruojami ir autosegmentine-metrine teorija paremtos intonacijos analizės rezultatai. Taigi, intonacijos analizė autosegmentinės-metrinės fonologijos požiūriu galėtų pasitarnauti ir atliekant pasaulyje dar visai neseniai pradėtus charizmos tyrimus.“

Skaityti toliau

Lietuva

Projektas „Tave mylėsiu“ – kitoks žvilgsnis į santuoką

Avatar

Paskelbta

Savanorė, keliautoja, iniciatyvos „Mainytuvės“ įkūrėja Gintarė Krutinytė-Rugpjūtis prieš keletą mėnesių ėmėsi naujo projekto, pavadinto „Tave mylėsiu“. Mergina taip pat įvardintoje socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje  skelbia nuotraukas, kuriose matomos vestuviniais žiedais papuoštos rankos, ir pateikia kalbintųjų mintis apie meilę. G. Krutinytė-Rugpjūtis skatina į santuoką pažvelgti ne vieną dešimtį metų kartu pragyvenusių sutuoktinių akimis.

Pastaraisiais metais pramogų pasaulyje įvyko nemažai skyrybų – iširo tvirtomis laikytos santuokos. Ar Tave tai paskatino ieškoti ilgai trunkančių meilės istorijų, ar tokia idėja kilo labiau iš Tavo pačios noro surasti įkvepiančių santuokų pavyzdžių?

Noras kalbinti bent trupinėlį meilės esmės perpratusius ir santuoką daug metų išsaugojusius kilo jau seniai – dar paauglystės metais nepatogius ar esminius klausimus apie santykius uždavinėjau savo artimiems ir visai nepažįstamiems žmonėms. Visada jaučiau, kad žmogus sukurtas būti draugėje ir jo vienišumo laikas prasmingas tik tol, kol veda link kito žmogaus. Santykiai su kaimynu, mylimuoju ar mama, o ne karjeros ar dienos pasiekimai lemia tai, kiek rami ir laiminga mūsų širdis prieš užmiegant. Tuo pačiu augdama savo patirtimi susidūriau su faktu, kad būdami prasmingiausiems, santykiai, kuriuose dalyvauja niekada iki galo nepažintini žmonės, yra ir vienas sudėtingiausių gyvenimo vyksmų. Reikia mokytis kurti santykius. Nusprendžiau to mokytis kalbindama turinčius daug patirties. Jų atsakymais dalintis stipriai įkvėpė ne tik žinomų lietuvių šeimų išsiskyrimai, bet ir liūdna statistika, kurią girdėdama užaugau, kad „50 % santuokų išyra“. Šitos statistikos akivaizdoje priminimo ir įrodymo, kad šioji meilės misija, kurią vadiname santuoka, įmanoma, reikia man pačiai. Tikiu, kad reikia ir kitiems.

Fotografuoji vestuviniais žiedais papuoštas rankas. Ką jų savininkams reiškia žiedas? Ar tai jiems atstoja meilės simbolį?

Girdėjau daug sakančių, kad žiedas nieko nereiškia ir nieko nekeičia. Sutinku, kad jis neatstoja meilės, kuriai vis iš naujo „taip“ tariame kiekvieną rytą, bet žiedą suprantu kaip gražų tos meilės simbolį. Jei pamatau gatvėje vyrą auksiniu žiedu ant rankos, iš karto jaučiu jam pagarbą. Galvoju: „O, šitas savo gyvenime yra padaręs rimtų sprendimų“. Dar iš karto žinau, kad šio vyro namuose yra laukiama. Gražu. Graži man ir prasmė, kuri žiedui suteikiama priesaikos metu, juk jaunieji vienas kitam sako: „imk šį žiedą, mano meilės ir ištikimybės tau ženklą”. Tai pasižiūri į savo žiedą ir kasdienybės vyksmuose gali prisiminti, kad esi mylimas.

Kaip ilgai kartu santuokoje gyvenantys žmonės apibūdina meilę? Kas, pasak jų, santuokoje yra svarbiausia?

Klausdama, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis žmogų, su kuriuo bus kuriamas gyvenimas, dažnai išgirsdavau patarimą, kad „jums kartu turėtų būti linksma ir smagu“. Šio patarimo niekada nepriėmiau rimtai, nes maniau, kad sėkmingų santykių paslaptis turėtų būti sudėtingesnė. Tačiau pati augindama santykius pradedu pajausti, kad daug gyvenimo matę nemelavo… Tas gyvenimas yra visoks. Kartais susikibus rankomis reikia išgyventi ir sudėtingas situacijas. Jas išgyventi kur kas lengviau, kai mokama vienas kitą pralinksminti. O kalbant apie meilę… Turbūt svarbiausia, ką išmokau iš šių pasikalbėjimų, tai kad meilė nėra vien jausmas. Ji yra nuolatinis pasirinkimas. Tik tame pasirinkime išsipildo Šventojo Rašto žodžiai: „Meilė niekada nesibaigia”.

Gintarė Krutinytė-Rugpjūtis

Skaityti toliau

Redakcija

Kaunas kviečia apsilankyti savaitgalio renginiuose

Avatar

Paskelbta

Šį savaitgalį Kaune vyks muzikos, meno, sporto bei atsakingą vartojimą skatinantys renginiai. Kviečiame visus aktyviai ir smagiai praleisti laiką. 

Liepos 17 d.

  1. Nuo 18 val. ekskursija „Pasivaikščiojimas Laisvės alėja su ponia Adele“. Ponia Adelė kviečia pasivaikščioti Laikinosios sostinės gatvėmis ir pasiklausyti nostalgiškų prisiminimų. Daugiau informacijos: bit.ly/2DJJd1G
  2. Nuo 21 val. „2 Donatai“ vasaros koncertas Kaune, Nemuno saloje. Daugiau informacijos: bit.ly/3eFGqmR
  3. Nuo 16 val. „Kvapų naktis“ 2020. VDU Botanikos sodas kvies išskirtinei pažinčiai su kvepiančiu, nepažintų formų, skonių ir savybių augalų pasauliu. Daugiau informacijos: bit.ly/2Wrvt2a
  4. Nuo 22 val. „Romuvos“ kino kiemelyje LAUKO KINAS | „Liepsnojančios moters portretas“. Daugiau informacijos: bit.ly/3fA4xVq
  5. Nuo 18 val. Mokslo kavinėje vyks „Atiduotuvės. Rūbai ir aksesuarai.“ Renginyje kviečiami visi, kurie turi, ką padovanoti kitam arba nori priglausti daiktą ir jam suteikti antrą gyvenimą. Daugiau informacijos: bit.ly/2WnR0Zy

Liepos 18 d.

  1. Nuo 10 val. PC „Molas“ vyks „Uodo šeimos turgelis“. Tai socialinis, atsakingą vartojimą skatinantis renginys, paremtas šeimų bendradarbiavimo idėja. Čia kviečia pirkti, parduoti ir mainyti savo šeimos daiktus. Daugiau informacijos:bit.ly/3j5fAIx
  2. Nuo 12 val. Gatvės muzikos diena 2020. Keturioliktoji Gatvės muzikos diena ruošiasi muzikos skambesiais pagyvinti Kauno gatves. Daugiau informacijos: bit.ly/32rRXUy
  3. Nuo 22 val. naktinis žygis (~12km). Žygio pradžia — nuo Pūčkorių piliakalnio. “Žvyro mamuto“ paieškos bruzgynuose, Kučkuriškių popieriaus fabriko istorija, Vilnios vandenų ūžesys, Barsukynės piliakalnio šturmas ir poilsio stotelė – žygeivių laužas. Rokantiškių kapinių tyla, Mileišiškių kalneliai, keistasis ir nepažįstamasis „Antakalnio galas“. Daugiau informacijos: bit.ly/392goJD
  4. Nuo 19 val. „Rytų Afrikos sintezė Parake. East African fusion in Parakas.“. Clementine muzika yra skirta savęs atradimui bei pažinimui iš naujo – kaip unikalią asmenybę. Daugiau informacijos: bit.ly/3h11cz0

Liepos 19 d.

  1. Nuo 13 val. Godo vyks „Muzikos ir meno mugė“. Ausims: analoginę muzikinę dalį kokybins vilniečiai Discotag, vietiniai Dideli Kompaktai, bei kasetininkai Tapekiosk; selekcijas rinks Mantas Daujotas. Skrandžiui: vyks brunch’as, kuriam paruošime įvairiausių skanumynų. Akims ir sielai: menininkų darbai, į kuriuos galėsite ne tik paspoksoti ar pabendrauti su autoriais, bet ir įsigyti. Daugiau informacijos: bit.ly/2ZxLHIW

 

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Avatar

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau
Naujienosprieš 4 val

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atliekami 79 tyrimai – D. Remeika

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiuo metu Lietuvoje atliekami 79 tyrimai, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Pasak...

Rajonasprieš 6 val

Domeikava jau turi šiuolaikinį verslo centrą

Nors Kaunas pasiekiamas ranka, tačiau Domeikavos gyventojams važiuoti į miestą pramogauti arba apsipirkti nebūtina – centrinėje Mildos gatvėje įsikūrė šiuolaikinis...

Kultūraprieš 18 val

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva –...

Grožisprieš 18 val

Kosmetologė Edita Debesienė išvardijo didžiausias odos priežiūros klaidas rudenį

Keičiantis metų laikams labai svarbu ne tik papildyti garderobą šiltais rūbais, bet ir veido odos priežiūrą pakeisti iš esmės. Mat...

Miestasprieš 18 val

Socialiniai būstai – ne loterija

Manipuliacijos, bandymai pasinaudoti lengvatomis, nesibaigiančios laukiančiųjų eilės ir jokios motyvacijos kabintis į gyvenimą. Socialinio būsto srityje tai vis dar yra...

Miestasprieš 1 d.

Pirmasis modernus hibridinis autobusas – jau Kaune

Išaušo ilgai laukta diena – Kauną pasiekė pirmasis iš šimto naujasis hibridinis „MAN Lion’s City 12“ autobusas. Jis atvežtas į...

Miestasprieš 1 d.

Iš mokyklos – į baseiną: startuoja nemokamas plaukimo pradžiamokslis visiems Kauno antrokams

Beveik 3 tūkst. Kauno miesto pradinukų, einančių į antrą klasę, kartą per savaitę ners į baseinus. Miestas drauge su Švietimo,...

Rajonasprieš 1 d.

Šimtametis pats nusikasa sodintas bulves

Taikus charakteris, pozityvumas, smalsumas, aktyvus gyvenimo būdas – taip šimtamečio Šlienavos (Samylų sen.) gyventojo Broniaus Kučinsko ilgaamžiškumo paslaptį aiškina jo...

Naujienosprieš 1 d.

Lietuvos miestuose – tradicija tapusi „Diena be automobilio“

Rugsėjįo 22 d. Lietuva kartu su kitomis Europos valstybėmis mini Tarptautinę dieną be automobilio. Šią dieną nemažai šalies savivaldybių ragina...

Kriminalaiprieš 2 d.

Kauno rajone „skriejęs“ vyras nors ir trumpam, tačiau „pailsės“ nuo vairavimo

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią savaitę, rugsėjo 14-20...

Skaitomiausi