Connect with us

Greitos naujienos

Aktualu nukentėjusiems nuo pandemijos: kokia valstybės parama pasinaudoti galėsite kitąmet

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paskelbta

2020 12 30

Pandemijai  tęsiantis darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai, būtinybei atsiradus mažus ar negalią turinčius vaikus namuose prižiūrintys tėvai ir kitais metais galės naudotis valstybės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios valstybės paramos nuo pandemijos nukentėję šalies gyventojai sulauks kitąmet.

„Vos pradėjusi darbą naujoji Vyriausybė iš karto ieškojo galimybių ir išteklių paremti pandemijos paliestus žmones. Šiuo mums visiems nelengvu laiku negali likti pamirštų: nei prastovose esančių ar  darbo netekusių žmonių, tėvų, turinčių ir dirbti, ir pasirūpinti savo atžalomis, ar tų, kurie dirbo savarankiškai. Sprendžiant nukentėjusių nuo pandemijos žmonių klausimus, valstybė ir kitąmet padės tiems, kuriems tokia pagalba reikalinga“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

PARAMA DARBDAVIAMS IR DARBUOTOJAMS

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS ESANT PRASTOVOSE. Tęsiantis karantinui, darbdaviai gali skelbti prastovas darbuotojams, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ kitais metais gaus ne mažiau kaip 467 eurus.

Nuo 2021 metų darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus bus kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis sieks 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“. Tačiau kompensuojama suma negalės būti didesnė nei darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo dienos.

SUBSIDIJOS ĮDARBINUS REMIAMUS BEDARBIUS. Darbdaviai taip pat galės pasinaudoti remiamojo įdarbinimo priemonėmis ir gauti subsidijas darbo užmokesčiui, jeigu įdarbins labiausiai pažeidžiamus gyventojus ir padės jiems vėl sugrįžti į darbo rinką. Subsidijos gali būti mokamos darbdaviams, kurie įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus papildomai darbo rinkoje remiamus bedarbius: pavyzdžiui, turinčius negalią, vyresnio amžiaus ar jaunus asmenis, ilgalaikius, nekvalifikuotus bedarbius ir kt.

SODROS ĮMOKŲ ATIDĖJIMAS. Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.

PARAMA DIRBANTIEMS SAVARANKIŠKAI

Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu ir toliau gaus 260 eurų dydžio išmoką, jeigu atitiks šias sąlygas:

  • Savarankiška veikla registruota bent 3 mėnesius per 12 mėnesių ir nebuvo išregistruota iki karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimo dienos.
  • Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.
  • Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 642 eurų „ant popieriaus“.
  • Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.

SODROS ĮMOKŲ ATIDĖJIMAS. Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę savarankiškai dirbantys, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Nuketėję nuo COVID-19 savarankiškai dirbantys asmenys įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO ĮMOKŲ ATIDĖJIMAS. Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos bus mokamos kaip įprasta.

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKA. Ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per dvejus su puse metų iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje sukaupę nedarbo socialiniu draudimu drausti savarankiškai dirbantys asmenys (individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai), kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką – ji mokama 9 mėnesius.

PARAMA AUGINANTIEMS VAIKUS

LIGOS IŠMOKOS NESERGANČIO VAIKO PRIEŽIŪRAI. Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką iki 4 klasės ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį vaiką su negalia tėvams, globėjams ir dirbantiems seneliams gali būti mokamos ligos išmokos. Nedarbingumo pažymėjimas taip pat išduodamas ir ligos išmoka mokama, kai tenka prižiūrėti vaiką iki 4 klasės ir vaiką su negalia dėl privalomos izoliacijos ar paskelbto infekcijų plitimą ribojančio režimo.  Ligos išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

DIDESNI VAIKO PINIGAI PLATESNIAM ŠEIMŲ RATUI. 2021 metais vaiko pinigai padidės nuo 60 iki 70 eurų. Papildoma 41 euro dydžio išmoka skiriama vaikams su negalia, taip pat vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, t. y. vaiko pinigai neįgaliems, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams sieks 111 eurų per mėnesį. Vertinant, ar šeimai gali priklausyti 111 eurų vaiko pinigai su papildoma išmoka, atsižvelgiama ne į 12 praėjusių mėnesių, o 3 mėnesių pajamas. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 256 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio, nedarbo išmokos. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.

PARAMA NETEKUS DARBO IR PAJAMŲ

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti Užimtumo tarnyboje registruoti ir bedarbio statusą turintys asmenys, nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, darbo netekę ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Darbo paieškos išmokos negalės gauti asmenys, kurie turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką ar kai jos mokėjimo laikotarpis asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą metu yra pasibaigęs.

Atšaukus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, darbo paieškos išmoka bus mokama dar 1 mėnesį. Darbo paieškos išmoka 2021 metais sieks 212 eurų. 

NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKA. Ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per dvejus su puse metų iki darbo netekimo įgiję gyventojai, gali gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri mokama 9 mėnesius.

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINTIEMS. Su finansiniais sunkumais susidūręs asmuo ar šeima į savo savivaldybę gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų. 2021 metais teisę į socialinę pašalpą įgis asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršys 140,8 eurų.

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).

Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino dėl koronaviruso pandemijos pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, jeigu šeimos arba asmens nuosavybės teise turimo turto vertė viršis nustatytą ribą, į turtą bus neatsižvelgiama 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

Reklama

Greitos naujienos

Finansų ministrės ir Europos investicijų banko viceprezidento susitikime – beveik du dešimtmečius trunkančios partnerystės ir pandemijos įveikimo klausimai

Finansų ministerija

Paskelbta

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien dalyvavo nuotoliniame susitikime su Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentu Thomas Östros, kuriame bene didžiausias dėmesys buvo skirtas COVID-19 pandemijos padarinių ekonomikai vertinimui ir kovos su pandemija priemonėms aptarti.

„Svarbiausias EIB veiklos prioritetas – padėti ES valstybėms narėms įveikti koronaviruso pandemiją su kuo mažesniais finansiniais praradimais. Džiaugiuosi, kad EIB dėmesį skiria ir galimybėms tikslingai prisidėti prie tolesnio mūsų šalies vystymosi link inovatyvesnės, žalesnės ir tvaresnės ekonomikos“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.

Susitikimo metu ministrė taip pat pabrėžė sėkmingą 17 metų trunkantį Lietuvos ir Europos investicijų banko bendradarbiavimą, kurio reikšmė šaliai nepaprastai svarbi. Nuo pat 2004 metų, kai Lietuva tapo EIB nare, iš viso aplinkosauginiams, infrastruktūriniams projektams ir inovacijoms finansuoti suteikta paskolų už 4,3 mlrd. eurų.

Susitikime G. Skaistė taip pat pažymėjo, jog Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. – Recovery and resilience facility – RRF) efektyvus panaudojimas yra vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų ir, tikimasi, padės pateisinti visuomenės lūkesčius ir imtis investicijų ir reformų, skatinant ūkio transformaciją, skaitmenizacijos ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, žaliosios pertvarkos įgyvendinimą.

Primename, jog EIB įsteigtas 1958 m. Romos sutartimi kaip ilgalaikes paskolas teikiantis ES bankas. EIB priklauso ES valstybėms narėms, jos formuoja EIB kapitalą, vadovaujantis įnašo proporcingumo valstybės ekonominiam svoriui ES principu. Lietuvos dalis sudaro apie 0,18 proc. viso EIB įstatinio kapitalo. EIB nenaudoja ES biudžeto lėšų, o finansuoja pats save, skolindamasis finansų rinkose. Kadangi ES valstybės narės yra EIB akcininkės, jam suteiktas aukščiausias įmanomas kredito reitingas (AAA), todėl jis gali itin palankiomis sąlygomis skolindamasis pinigų rinkose sukaupti labai didelį kapitalą. EIB nesiekia pelno, tad jo skolinimosi sąlygos taip pat yra palankios.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 04

Minint Kovarnio dieną, Aplinkos ministerija prašo netgi turinčių leidimus savivaldybių nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių.

„Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Kovo 4-ąją minima Kovarnio diena. Taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi, o dabar nekenčiami. Žmones erzina jų kaimynystė – keliamas triukšmas ir teršiama aplinka. Kiekvieną pavasarį pasipila gyventojų skundai su prašymais naikinti kovų lizdus.

Galimybė reguliuoti kovų gausą numatyta medžioklės taisyklių nustatytu metu – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d.

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos ornitologų draugija savivaldybėms, užuot draskius lizdus, siūlo alternatyvą – rudenį ir žiemą genėti medžius, kaip nurodo pasaulinė praktika.

Kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos tyčia žudyti, gaudyti, pažeisti, naikinti jų lizdus ir kiaušinius, trikdyti, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu.

Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Rūšies pagrindinė nykimo priežastis siejama su kolonijų naikinimu, neretai išmetant lizdus su kiaušiniais arba jau išsiritusiais jaunikliais.

Kovai į lizdavietes Lietuvoje ankstyvais pavasariais sugrįžta kovo pirmą dekadą ir iškart užsiima veisimosi vietas: tvarko senus arba stato naujus lizdus. Kai vienas poros narys įrenginėja lizdą, kitas beveik visada būna šalia lizdo, kad aplinkinių lizdų šeimininkai neišnešiotų lizdinės medžiagos. Dažniausiai įsikuria tose pačiose kolonijose, kuriose gali perėti po kelis dešimtmečius.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pareigūnai ieško moterį apvogusio vyro

kaunieciams.lt

Paskelbta

2021 03 04

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka tyrimą dėl vagystės, kuomet vasario 20 d. apie 11.40 val. Kaune, Demokratų g., viešoje vietoje, iš moters rankų buvo pavogta piniginė, kurioje buvo grynieji pinigai, dokumentai ir įvairios kortelės. Vaizdo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos. 
Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Santakos policijos komisariatą telefonu  8 700 60664 arba rašyti el. p. laima.petraskiene@policija.lt 
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo sk. prokurorai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Duotas startas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas. Tam bus skiriama 6 mln. Eur. ES investicijų.

Pasaulinis kompetencijų pripažinimas

Tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija mūsų šalyje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui. Ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

„Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje – tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas.

Nors aukščiausio lygio įrangos ir laboratorijų Lietuva jau turi – jos veikia integruotuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose, naujojo centro kūrimas išsiskiria tuo, kad tai bus vienas iš Europos šiuo metu kuriamų globaliu lygmeniu priešakinių tyrimų mokslo centrų, besispecializuojančių genų redagavimo technologijų kūrimo ir taikymo srityse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrė pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą. „Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema – tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, –  pažymi ministrė.  – Tikimės, kad tai bus gera pradžia siekiant sukurti konkurencingas sąlygas visiems Lietuvoje dirbantiems mokslininkams ir ateityje pasaulinio lygmens mokslininkų grupių skaičius tik augs.“.

Taps prestižinės tarptautinės organizacijos partneriu

Kaip pabrėžia VU GMC direktorius prof. Gintaras Valinčius, šios laboratorijos įkūrimas yra reikšmingas įvykis visai Lietuvos mokslo bendruomenei. „Veiklą pradedantis tarptautinės organizacijos partnerystės institutas perkels iš EMBL gerąsias mokslinių tyrimų organizavimo praktikas, o pagrindinių tyrėjų atrankos vyks atvirų tarptautinių konkursų keliu. Svarbu pabrėžti, jog pagrindinių tyrėjų atrankos komitete sudarys 2 EMBL ir 3 VU GMC nariai. Džiugu konstatuoti, kad atrankos komiteto darbe aktyviai dalyvauja ir pati EMBL generalinė direktorė prof. Edith Heard“,  – sako VU GMC direktorius.

„Kitas labai svarus EMBL Partnerystės instituto įkūrimo privalumas yra tas, kad VU GMC bus pozicionuojamas Europos mokslo erdvėje kaip prestižinės tarptautinės organizacijos partneris. Tai neabejotinai didins Lietuvos gyvybės mokslo srities tyrėjų matomumą. Tikimės, kad didės ir galimybės konkuruoti EK mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“ konkursuose“, – akcentuoja VU GMC direktorius.

Pasak prof. G. Valinčiaus, projektas sukonstruotas taip, kad jo įgyvendinimo metu naujos idėjos, generuojamos ir įgyvendinamos tarptautinį konkursą laimėjusių mokslininkų, taptu traukos veiksniu ir paskata kitose temose šiuo metu dirbantiems VU GMC tyrėjams plačiau naudoti Lietuvoje sukurtą genų redagavimo technologiją, orientuojant savo ateities planus į tolimesnį CRISPR-CAS9 genų redagavimo įrankio plėtojimą bei inovatyvių molekulinės biologijos inovacijų  kūrimą.

Sustiprins bendrą mokslinės infrastruktūros potencialą

Tai – septintoji tarptautinė EMBL Parnerystės institucija pasaulyje. Į šį tinklą be VU GMC partnerystės instituto įeina tokie Europos molekulinės biologijos tyrimų centrai, kaip Šiaurės šalių EMBL Molekulinės medicinos parnerystės institutas, Hubrechto Kamieninių ląstelių ir audinių biologijos partnerystės institutas Utrechte, Australijos partnerystės institutas ir kiti. 

Europos molekulinės biologijos laboratorijos kuriamą mokslo centrą sudarys aukšto tarptautinio lygio mokslininkų grupės, kurios vykdys tyrimus tematinėse kryptyse, susijusiose su CRIPSR-CAS9 technologijų taikymu įvairiose biomedicinos, biotechnologijų ir gamtos mokslų srities tyrimuose, taip pat skaičiuojamosios biologijos kryptyje, kuri turėtų plėtoti ir suteikti galimybę naudotis virtualia genominių tyrimų infrastruktūra.

Taip pat bus įsigyta moksliniams tyrimams vykdyti reikalinga moderni ir specializuota laboratorinė įranga, kuri reikšmingai sustiprins VU GMC bendrą mokslinės infrastruktūros potencialą.

EMBL projekto vykdymas prisidės prie šalies mokslinių kompetencijų tarptautiniu mastu didinimo ir inovacinio potencialo skatinimo sveikatos technologijų ir biotechnologijų kryptyje. Bus pritraukti aukštos kvalifikacijos tarptautiniai specialistai, kurie inicijuos ir plėtos naujas genomo redagavimo tyrimų kryptis bei technologijas. Bus sudarytos palankios sąlygos tarptautiniam bendradarbiavimui, įdiegti šiuolaikine tarptautine gerąja praktika paremti mokslo institucijos veiklos organizavimo ir valdymo modeliai bei užtikrinta tarptautinė kuriamų žinių sklaida.

Įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių – biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Erdviniai duomenys – pasiekiamesni

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

2021 03 04

Geografinių informacinių sistemų reikšmė šalies ūkyje nuolat didėja. Siekiant aprūpinti naudotojus kokybiškais topografiniais ir inžinerinės infrastruktūros erdviniais duomenimis, užtikrinti sklandų ir patogų elektorinių paslaugų teikimą, Žemės ūkio ministerija su partneriais sėkmingai įgyvendino bendrą projektą.

Projektas „Topografijos ir inžinerinės infrastruktūros informacinės sistemos ir naujų elektroninių  paslaugų sukūrimas ir įdiegimas“ (TIIIS) įgyvendintas kartu su VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centru „GIS-Centras”, Aplinkos ministerija, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, VĮ Registrų centru, Informacinės visuomenės plėtros komitetu, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Sukurtas vieningas erdvinių duomenų modelis skirtas centralizuotai kaupti duomenis ir valdyti jų pokyčius.

Geografinės informacinės sistemos yra sėkmingai taikomos beveik visose srityse, kur susiduriama su informacijos, susijusios su padėtimi erdvėje, panaudojimu: žemės, vandens ir miško ūkyje, tvarkant įvairius kadastrus ir registrus, vykdant nacionalines, regionines bei vietines kartografavimo programas. Taip pat archeologijoje, geologijoje, išgaunant naudingus žemės išteklius, sprendžiant įvairius municipalinius uždavinius, gatvių, elektros, dujų tinklų, kitų komunikacijų, įrangos valdyme, aplinkosaugoje, vietos savivaldos administravime, mobiliosiose komunikacijose, televizijoje, karyboje ir pan.

Įgyvendinus TIIIS, sukurtos sąlygos kurti pridėtinės vertės informacinių technologijų produktus, padidintas erdvinių duomenų pasiekiamumas, sutrumpėjo paslaugų teikimo laikas, sumažėjo klaidų naudojant duomenis. Projekto metu sukurtos sąsajos tarp TIIIS ir Nekilnojamojo turto registro, Statybos leidimų ir valstybinės priežiūros informacinės sistemos (InfoStatyba), Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platformos (VIISP), Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų ir kitomis sistemomis.

Šiuo metu yra keičiamas Geodezijos ir kartografijos įstatymas, kuriame bus numatyta prievolė savivaldybėms tvarkyti ir teikti į TIIIS topografijos ir inžinerinės infrastruktūros objektų erdvinius duomenis, o inžinerinės infrastruktūros, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių  objektų valdytojams prievolė tvarkyti ir teikti į TIIIS jų valdomų objektų erdvinius duomenis.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ministerija imasi duomenų reformos: siekia atverti jų daugiau ir rengia ekspertų susitikimus

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Paskelbta

2021 03 04
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama ekonominę ir socialinę naudą kuriančio viešojo sektoriaus duomenų atvėrimo, kovo 5 d. organizuoja viešojo sektoriaus atstovams skirtą renginį atvirų duomenų klausimais. Kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu organizuojamo renginio tikslas yra pabrėžti svarbiausius žingsnius, kuriuos turi atlikti viešojo sektoriaus institucijos, pradėdamos ministerijos inicijuojamą atvirų duomenų reformą, pirmiausia – duomenų inventorizavimo ir atvėrimo procesus.
„Atviri duomenys – tai puiki žaliava, kuri gali padėti sukurti daug naujų produktų ir paslaugų, palengvinančių kasdienį gyvenimą. Tiek viešasis sektorius, tiek verslas disponuoja milžiniškais duomenų ištekliais, o mes stovime didelių galimybių akivaizdoje – reikia sugebėti pasinaudoti šiais duomenimis, nes racionalus duomenų panaudojimas gali papildomai sukurti apie 2 proc. nacionalinio BVP. Ypač svarbu, kad duomenys būtų atnaujinami realiuoju laiku, o ne kas savaitę ar mėnesį. Tai sudėtingas technologinis uždavinys, bet mes, norėdami kurti progresyvią ir veržlią ekonomiką, neturime kito pasirinkimo. Atvėrus duomenis, viešasis sektorius tampa atviresnis inovacijoms, o verslas ar privatūs žmonės, sugebantys analizuoti ir apibendrinti duomenis, gali pasiūlyti racionalius sprendimus tiek privačiajam, tiek ir viešajam sektoriui. Iš to laimėtų kiekvienas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.  
Tačiau viena kliūčių, trukdančių įgyvendinti reformą, yra ta, kad ne visi viešojo sektoriaus atstovai gerai suvokia ne tik naudą, kurią sukuria atviri duomenys, bet ir nežino, kokiais duomenimis institucijos disponuoja ar kokias technines jų atvėrimo priemones pasirinkti. Renginio metu bus ieškoma atsakymų į šiuos ir kitus klausimus.  
Ministrė įsitikinusi, kad Lietuvoje būtina įgyvendinti esminį lūžį – nuo iki šiol dominuojančių uždarų duomenų pereiti prie atvirų. O jeigu duomenys neatviri, turi būti labai aišku, kodėl taip yra (tai asmens duomenys, valstybės paslaptys ir pan.). Pasak A. Armonaitės, Europos Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad 2016–2020 m. Europos Sąjungoje sukūrus 325 mlrd. Eur atvirų duomenų rinką vien 2020 metais sukurta 100 tūkst. darbo vietų.   
Atviri duomenys valstybei svarbūs ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu požiūriu: taip skatinamas viešojo sektoriaus skaidrumo ir atskaitomybės principas, o atvirais duomenimis grįstas viešųjų paslaugų teikimas prisideda prie šių paslaugų kokybės gerinimo.  
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama efektyviai ir operatyviai reformuoti duomenų naudojimą, šiemet subūrė Atvirų duomenų darbo grupę (angl. Open Board). Tai nepriklausoma profesionalų grupė, sudaryta iš viešojo, privataus sektorių, akademinės bendruomenės atstovų ir atvirų duomenų entuziastų.  
Šios darbo grupės tikslas – patarti kokybės, bendradarbiavimo klausimais, padėti įvertinti prioritetus ir atvirų duomenų poreikį. Tikimasi, kad tokia profesionalų grupė padės atliepti šiuolaikinės rinkos poreikius, įvertinti aktualiausių duomenų poreikį bei priimti geriausius sprendimus atvirų duomenų srityje. 
Skaityti toliau

Skaitomiausi