Connect with us

Miestas

Aiškėja Kauno gimtadienio šventės planai

Paskelbta

Kaunas ruošia tokią gimtadienio šventę, kokios dar nėra buvę!

Nuo viduramžiško liepsnų šou, iki Andriaus Mamontovo gyvo garso koncerto.

Trečiasis gegužės savaitgalis visų lietuvių kalendoriuose turi būti pažymėtas itin ryškiai. Gegužės 17–19 dienomis visi keliai ves į Kauną. Šio miesto gimtadienio proga tris dienas ir tris naktis miestui miegoti neleis svarbiausia metų šventė. Jos programoje – Lietuvos ir užsienio muzikos žvaigždžių koncertai, vakarėliai po atviru dangumi, spalvingos pramogos su šokančiais fontanais bei fejerverkais bei autentiškas Hanzos miestelis.

TRYS SKIRTINGOS EPOCHOS

Jau antrą dešimtmetį skaičiuojantis šventiškiausias miesto renginys šįkart bus kaip niekada ryškus ir spalvingas. Šiemet jo programa ir scenarijus kuriami taip, kad apjungtų Kauno istoriją ir perspektyvųjį miesto kursą – nuo giliųjų viduramžių, skambaus tarpukario iki vizionieriškos ateities.

Hanzos laikų Kaunas, tarpukario Kaunas ir ateities Kaunas – trys istoriniai laikotarpiai susilies į vientisą muzikos ir šviesų reginį, kuriuo, kaip įprastai, mėgausis tūkstančiai šventės dalyvių. Organizatoriai užtikrina, kad plati pramogų ir kitų veiklų paletė įtiks kiekvienam amžiui ir skoniui. Tai patvirtina ir finalinis renginio akcentas – sekmadienį vakare nuskambėsiantis Andriaus Mamontovo koncertas.

Didžiosiose scenose Rotušės aikštėje ir prie Kauno pilies nepertraukiamą šventinę nuotaiką kurs muzika – nuo koncertų iki didžėjų pasirodymų.

„Čia atsiskleis XXI amžiaus Kaunas – kasdien besikeičiantis, europietiškas ir demokratiškas. Be to, tai svetingas miestas, kurio scenos atviros žinomiems pasaulio muzikos atlikėjams ir patiems įvairiausiems muzikos žanrams, o taip pat – plačiai ir įvairialypei publikai“, – kalbėjo Kauno vicemeras Simonas Kairys.

IŠBANDYS KAUNO PILIES SIENŲ TVIRTUMĄ

Penktadienį (gegužės 17 d.) scenoje prie pilies Kauną su gimtadieniu sveikins simfoninio roko merginų grupė „Symfomania“ iš Ukrainos su neoklasikos elementais praturtintu savo repertuaru. Po jų publiką toliau kaitins ir šventę oficialiai atidarys geriausias visų laikų Suomijos roko sopranas Tarja Turunen.


https://www.youtube.com/watch?v=bpcNQZrhhKg

Šeštadienį (gegužės 18 d.) čia programą pradės Kauno bigbendo muzikinis reviu, o po jų į sceną žengs tarptautinis tribute projektas „Pink Floyd Project LT“, atiduosiantis duoklę legendinės britų grupės kūrybai. Koncerte dalyvaus kviestinis svečias iš Didžiosios Britanijos Alex McNamara, ilgą laiką buvęs garsios australų grupės „The Australian Pink Floyd Show“ vokalistu. Su juo pasirodys bene geriausi Lietuvos dainininkai ir instrumentalistai: Česlovas Gabalis, Povilas Meškėla, Sigita Jonynaitė, Tomas Varnagiris, Dainius Pulauskas, Liutauras Janušaitis, Linas Būda ir kiti.
https://www.youtube.com/watch?v=bJ9MgyeE5Io

Visus tris šventinio savaitgalio vakarus, sutemus, publikos dėmesį kaustys Kauno pilies kieme, prie „Laisvės kario“ skulptūros šokantys 40 metrų ilgio ir 25 m aukščio muzikiniai fontanai, priversiantys pasinerti į magišką vandens, muzikos ir lazerių šou.

NAKTINIS KLUBAS ROTUŠĖS AIKŠTĖJE

Tuo metu veiksmas Rotušės aikštėje turėtų nepalikti abejingų jaunesniosios kartos atstovų. Čia įvyks pernai didžiulio žiūrovų susidomėjimo sulaukusios gatvės šokių varžybos „Hanza Freedance Festival“. Vakarais ši erdvė taps moderniu naktiniu klubu su geriausia šokių muzika, lazeriais, neoninėmis šviesomis ir pirotechnikos efektais.

Pirmąjį vakarą, penktadienį, atmosferą kaitins įvairūs atlikėjai, taip pat svečiai iš Latvijos „4 Live Project“, kurie šventei ruošia specialią programą, o pagrindiniu vakaro akcentu taps Donato Montvydo pasirodymas. Šeštadienio vakarą rotušės sceną sudrebins vienas populiariausių pasaulyje didžėjus Burak Yeter su programa, kurią paprastai jis atlieka didžiuosiuose elektroninės muzikos festivaliuose.

https://www.youtube.com/watch?v=NfIIsn1Yr-s

Skirtingose senamiesčio vietose įsikurs mugės, karuselių ir batutų parkas, veiks įvairios parodos. M. Valančiaus gatvė šįkart bus dedikuota mėgstantiems keliauti – čia vyraus išskirtinai Turizmo tematika. Santakos parke bus įrengta vaikų žaidimų zona ir jauki erdvė šeimyniškiems piknikams bei atrakcijoms – nuo edukacinių žaidimų iki didžiulių burbulų pūtimo ir kitų pramogų.

Kulminaciniu akordu gimtadienį švenčiančiam Kaunui sekmadienio vakarą taps Andriaus Mamontovo pasirodymas.
https://www.youtube.com/watch?v=FU63qrlJ4Z4

VILIOJANTI VIDURAMŽIŲ AUTENTIKA

Nuo šiuolaikiškų linksmybių iki senųjų istorinių epochų – vos keletas žingsnių. Viduramžių Hanzos miestas įsikurs Kauno pilies lomoje. Gyvybės kupina gyvenvietė pristatys ir kvies iš arti pažinti to laikmečio gyvensenos ypatumus – buitį ir amatus.

Svečiai savo smalsumą galės patenkinti lankydamiesi senųjų amatų dirbtuvėlėse, amatininkų turguje, klausydamiesi viduramžių muzikos ir mokydamiesi autentiškų to meto šokių. Dar viena atrakcija – Lietuvos viduramžių ristynių čempionatas ir galimybė iš arti apžiūrėti kankinimo įrenginių ekspoziciją bei įsiamžinti greta budelio.
Čia pat vyks XII tarptautinis kunigaikščio Vaidoto vardo riterių turnyras, kuriame dalyvaus daugiau kaip 20 kovotojų iš visos Europos. Sekmadienį tarpusavio jėgas taip pat išmėgins raiteliai, o galiausiai finalinėse kovose kalavijus surems pats stipriausieji turnyro dalyviai, kovosiantys dėl Lietuvos kariuomenės vado kalavijui laimėti.

Be to, pirmą kartą viduramžių miestelio lankytojai galės išvysti karščiu dvelkiantį ugnies pūtikų ir būgnininkų grupės „Maurų armija“ („Armee des Maures“) iš Prancūzijos pasirodymą. Egzotiški artistai su įspūdingu liepsnų šou žygiuos miesto gatvėmis, kviesdami į vakarinius savo pasirodymus Kauno pilies lomoje.
https://youtu.be/MbysHthiXR4?t=114

VIEŠNAGĖ TARPUKARIO MIESTE

Iš viduramžių į istorinį tarpukario Kauną – tik per kelias akimirkas. Vilniaus gatvėje, pradedant Istorinės prezidentūros sodeliu ir baigiant Vilniaus gatvės viduriu, vyraus magiška to laikmečio miesto atmosfera. Praeiviai čia galės sutikti iškilių asmenybių personažus – miestiečius, politinius veikėjus ir menininkus.

Skambės retro muzika, kviesianti padainuoti drauge ir pašokti tarpukariu madingiausius šokius, o po to atsipalaiduoti stebint tapančius dailininkus. Arba jaukiai įsitaisius Šv. Sakramento bažnyčios kiemelyje pasižiūrėti klasika tapusias juodai balto kino juostas, kurios atgaivins daugybę istorinių veikėjų.

Organizatoriai toliau pildo renginių programą, todėl ji dar gali plėstis ir pateikti malonių staigmenų. Tačiau nebelieka jokių abejonių, kad visi mylintys Kauną gegužės 17–19 dienomis miesto gimtadienį garsiai ir energingai švęs drauge.

Renginio organizatorius: MEDUSA CONCERT

KMS inf.

Skaityti toliau

Miestas

Istorinė diena Kaune: pasirašytos „Mokslo salos“ ir stadiono statybų sutartys

Paskelbta

Oficialu: Kaune iškils pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, o S. Dariaus ir S. Girėno stadione atnaujinamos statybos. Šį trečiadienį pasirašytos stadiono bei mokslo ir inovacijų centro rangos darbų sutartys. Pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms paaiškėjo, jog 32 mln. ir 24,3 mln. eurų vertės projektus įgyvendins bendrovė „Autokausta“. Vienus didžiausių Kauno projektų planuojama baigti 2022 metais.

Naujas įrašas miesto istorijoje

„Šių projektų įgyvendinimas priminė bėgimą su kliūtimis, tačiau visi barjerai sėkmingai įveikti. Dabar į praeitį nesigręžiojame – žiūrime tik pirmyn ir esame tvirtai pasiryžę tiek stadiono, tiek mokslo muziejaus statybas užbaigti iki galo. Šie du projektai žymi labai svarbų kokybinį lūžį Kauno istorijoje. Tikime, kad juos įmanoma įgyvendinti 2022 metais, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine. Turime tvirtą Vyriausybės ir Premjero Sauliaus Skvernelio paramą, tad jaučiamės kur kas užtikrinčiau ir ramiau“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak V. Matijošaičio, Kauno augimas ir modernėjimas neatsiejamas nuo čia kylančių ir atsinaujinančių objektų. Virsmas šiuolaikiniu ir inovatyviu miestu, sukuriant unikalias erdves mokslo populiarinimui, naujoms sporto ir kultūros aukštumoms, nebūtų galimas be svarios pagalbos iš įvairių finansinių šaltinių.

Skaičiuojama, kad bendra investicijų vertė į kauniečiams ir miesto svečiams reikšmingus projektus šiuo metu siekia apie 121 mln. eurų. Tarp didžiausių Kaune įgyvendinamų projektų – Kauno sporto halės rekonstrukcija, tilto į Nemuno salą statybos, Aleksoto inovacijų pramonės parko infrastruktūros sukūrimas, Vandens sporto centro Nemuno saloje bei naujosios ledo arenos šalia „Girstučio“ statybos, kompleksinis Ąžuolyno parko atnaujinimas.

„Stadione darbus pradedame iš karto po sutarties pasirašymo. Kalbant apie mokslo muziejų, mums reikės apie 2 mėnesių paruošti darbo projektą, su kuriuo iškart startuosime ir Nemuno saloje“, – komentavo bendrovės „Autokausta“ direktorius Juozas Kriaučiūnas.

Rangovo atstovas užtikrino, kad jo vadovaujama įmonė pajėgi įgyvendinti abu objektus savo jėgomis. Atlikdama darbus, „Autokausta“ retai naudojasi subrangovų paslaugomis.

„Turime apie 350 sunkiosios technikos vienetų, savo betono mazgus, metalo konstrukcijų gamyklą, asfalto fabriką, šimtus darbuotojų bei puikius inžinierius. Jeigu kojos nepakiš virusas, visiškai realu tiek stadioną, tiek mokslo muziejų užbaigti statyti laiku – 2022 metais. Suprantame šių statinių svarbą Kaunui ir visai Lietuvai, todėl dėsime visas pastangas“, – patikino J. Kriaučiūnas.

Išsiskirs unikaliu akcentu

Nemuno saloje iškilsiančiame interaktyviame mokslo ir inovacijų centre lankytojai galės prisiliesti prie technologijų, iš arčiau susipažinti su šių dienų naujovėmis. Kauniečių ir turistų traukos centre per metus tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.

Ispanijos ir Australijos kompanijos „SMAR Architecture Studio“ parengtas projektas išsiskiria unikaliais architektūriniais ir dizaino sprendiniais, bet tuo pačiu puikiai integruojasi į kauniečių pamėgtą natūralų Nemuno salos kraštovaizdį.

Pasak ekspertų, tai bus unikalus statinys visoje Europoje, jo akcentu ir tikra puošmena taps pasvirusi 21 metro skersmens „disko“ konstrukcija, „pakibsianti“ virš įėjimo į muziejų. Jo viduje – nuolatinė ir kintanti ekspozicijos, STEAM laboratorijos, virtualių projekcijų erdvės. Šiuolaikiškame muziejuje taip pat įsikurs kavinės, konferencijų salės, dirbtuvės bei administracinė dalis.

Šiuo metu rengiami „Mokslo salos“ erdves užpildysiančios ekspozicijos pirkimo dokumentai. Jos koncepciją sukūrė didelę patirtį šioje srityje turinti Lenkijos kompanija „Multimedia Art & Education“.

Tai, jog projektas bus įgyvendintas, liudija ne tik šį pavasarį užsitikrintas finansavimas, bet ir atliekami namų darbai: Nemuno saloje į būsimą muziejų jau nutiesta didžioji dalis požeminių komunikacijų, atlikta trečdalis Karaliaus Mindaugo prospektą ir salą sujungsiančio naujo tilto statybos darbų. Aplink tvarkomos prieigos, miestas ruošiasi ir paties Nemuno salos parko rekonstrukcijai.

Statybų pauzė nenuėjo veltui

„Šie metai Lietuvai ir pasauliui pateikė sudėtingų išbandymų, tapome savotiškais pandemijos įkaitais. Vis dėlto Kauno ambicijos išliko tokios pat tvirtos ir tikslai nė kiek nesumenko. Jie svarbūs kiekvienam kauniečiui, o taip pat ir visos šalies gyventojams. Drauge su komanda siekėme, kad ši sutarčių pasirašymo diena ateitų kuo greičiau“, – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Trečiadienį taip pat pasirašyta 32 mln. eurų vertės S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rangos darbų sutartis. Visai Lietuvai ir ypač Kaunui svarbų stadioną ketinama pabaigti statyti per pusantrų metų.

Stadiono statybos praėjusių metų pabaigoje buvo trumpam patekusios į aklavietę. Sausį Kauno savivaldybė nutraukė sutartį su Turkijos įmone „Kayi Construction“, kuri dėl finansinių problemų nesugebėjo atsiskaityti su subrangovais bei darbuotojais. Po to užsisukę ginčai teisme kainavo keletą mėnesių brangaus laiko.

„Tuo metu nesėdėjome sudėję rankų. Patobulinome techninį stadiono projektą ir galiausiai pradėjome naujų rangovų paiešką“, – apie nelengvą periodą kalbėjo V. Šiliauskas.

Turkams pasitraukus iš stadiono statybų, architektams buvo iškelta užduotis peržiūrėti ir atnaujinti projektą. Per pastaruosius ketverius metus nuo tada, kai jis buvo parengtas, pakilo FIFA reikalavimų kartelė: pakito apšvietimo, varžybų filmavimo bei komentavimo patalpų standartai, patobulinta visų stadione numatytų ekranų raiška. Per trejus metus neišvengiamai keitėsi ir statybos darbų kaštai.

Daugiau kaip 15 tūkst. vietų tribūnas turėsiančiame stadione greta sporto renginių vyks ir grandioziniai koncertai. Tam reikėjo padidinti elektros galią, suprojektuoti atsarginį energijos šaltinį – elektros generatorių, stiprinti dangas laikinos scenos pastatymo vietose. Po visų patobulinimų ir atnaujinimų stadionas taps ne tik ekonomiškesnis, modernesnis, bet ir patrauklesnis verslui.

Dalis darbų – jau atlikta

Iki praėjusių metų žiemos stadione dirbusi Turkijos bendrovė „Kayi Construction“ spėjo atlikti nemažą dalį darbų. Buvusių teniso kortų vietoje įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė su lietaus kanalizacija, drenažu, vandentiekiu, siurbline bei naftos gaudyklėmis.

„Turkijos statytojai kartu su subrangovais demontavo susidėvėjusius elementus – gelžbetonines tribūnas, apšvietimo stulpus, švieslentę. Taip pat pastatė VIP tribūną“, – jau atliktus darbus vardijo Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Po rekonstrukcijos stadiono tribūnos bus uždengtos stogu. Išskirtinis projekte numatytas sprendimas – iš medžio sukurta fasadinė dalis, paslėpsianti betonines tribūnų konstrukcijas ir darniai įsiliesianti į bendrą aplinką Ąžuolyno fone. Stadione bus paklota moderni šildoma danga, atitinkanti aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.

Dariaus ir S. Girėno stadionas yra ryškiausias akcentas bendroje kompleksiškoje miesto vizijoje. Šiuo metu greta atgimsta legendinė sporto halė, ženkliai pasikeis ir visa Sporto gatvės aikštė drauge su stadiono bei halės prieigomis, vyksta Ąžuolyno infrastruktūros rekonstrukcija. Miestas ruošiasi ir naujo lengvosios atletikos maniežo statyboms, taip pat netruks ateiti eilė darbams Dainų slėnyje.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Ryškėja lietuviškojo Silicio slėnio kontūrai: Aleksoto inovacijų pramonės parke – pats darbų įkarštis

Paskelbta

Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pašonėje jau keletą mėnesių zuja sunkioji technika ir dešimtys darbininkų. Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje iki šių metų pabaigos bus sukurta modernaus pramonės parko infrastruktūra būsimiems investuotojams.

„Lietuvoje nėra daug pramonės parkų. Esame akademinis miestas ir turime išnaudoti šį potencialą. Šioje teritorijoje galės įsikurti tik mažai tarši gamyba. Mes laukiame įmonių, kurios atlieka mokslinius tyrimus ir bandymus, kuria naujus produktus ir juos testuoja. Plyno lauko investicijos reikalauja daug pinigų ir atima brangų laiką, todėl infrastruktūros sukūrimas yra pirmas žingsnis. Turime Vyriausybės palaikymą, centrinė valdžia mato akivaizdžią naudą miestui ir šaliai, todėl sėkmingai bendradarbiaujame ir judame į priekį“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Infrastruktūra naujakuriams

Tarp Europos prospekto ir Lakūnų plento įsikūrusioje teritorijoje klojamos požeminės komunikacijos bei inžineriniai tinklai.

„Šiuo metu baiginėjami įrengti buitinių, lietaus nuotekų ir vandentiekio tinklai. Vedžiojami gatvės apšvietimo ir ryšių kabeliai. Suformuotame aštuonių gatvių tinkle pradėti kloti apatinio asfaltbetonio sluoksniai, įrenginėjami pėsčiųjų ir dviračių takai“, – apie šiandieninį projekto progresą pasakojo Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Mažuoju Silicio slėniu vadinamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) išsiskiria patogiai pasiekiama ir patrauklia geografine vieta mieste. Visos infrastruktūros sukūrimas, pasitelkiant Europos Sąjungos paramą bei miesto biudžeto lėšas, atsieis apie 6 mln. eurų.

Sraigtasparnių angaro projektas

Dalį būsimo inovacijų pramonės parko užima net 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto buvusios sraigtasparnių dirbtuvės. Šiuo metu architektams duota užduotis parengti buvusios aviacijos gamyklos konversijos projektą.

„Iki 2023 metų planuojame iš pagrindų atnaujinti angarą ir jį skirti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių nuomai. Dalis patalpų galės virsti ofisais, o kitose – laboratorijos ir panašios paskirties erdvės. Čia bus kuriami prototipai, atliekami moksliniai bandymai“, – pabrėžė V. Šiliauskas.

Techninio angaro konversijos projektui šįmet skirta 180 tūkstančių eurų suma.

Siekia ypatingo statuso

Kauno savivaldybės atstovai neslėpė, jog pramonės parkui siekia suteikti ypatingą statusą. Tikimasi, kad dar šią vasarą AIPP bus pripažintas kaip valstybei ekonomiškai svarbus projektas.

„Esame padarę namų darbus, parengę studijas. Užsitikrinę šį statusą judėsime toliau – rengsime plėtros planus ir sutartis su būsimu parko operatoriumi, kuris valdys sukurtą infrastruktūrą“, – aiškino V. Šiliauskas.

Parengtoje studijoje prognozuojama, jog per pirmus dešimt metų AIPP galėtų sukurti apie 700 darbo vietų. Vidutinis atlyginimas čia būtų penktadaliu didesnis nei Kauno miesto vidurkis.

Patrauklus užsienio investuotojams

Per keletą pastarųjų metų Kaunas tapo solidžiu atradimu užsienio investuotojams. Miesto patrauklumas išlieka stabilus kelerius metus iš eilės. 2018 m. mieste pradėti įgyvendinti 12 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, 2019-asiais – 9, kurių bendra suplanuota kapitalo investicijų suma siekė 69,5 mln. Eur, o naujų darbo vietų kiekis – beveik 500.

Naujieji investuotojai savo veiklą mieste pradėjo vykdyti paslaugų centrų, informacinių ryšių, IT, logistikos, aptarnavimo ir priežiūros bei gamybos srityse.

Per pirmąjį 2020-ųjų pusmetį Kaunas sulaukė dėmesio iš užsienio kapitalo įmonių, veikiančių mokslinių tyrimų ir paslaugų centrų sektoriuose.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Atidaromas į Kauno LEZ vedantis magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas

Paskelbta

Šiandien šalia Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atidaromas į šią teritoriją vedantis magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas. Tai svarbi transporto jungtis, kuri pagerins susisiekimą su šiuo pramonės centru. Šventiniame atidaryme dalyvauja susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

„Kauno laisvajai ekonominei zonai šiandien – ypatinga diena. Atidaromas magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas iš esmės keičia pagrindinę transporto arteriją, vedančią į Lietuvai svarbų pramonės ir ekonomikos centrą. Viaduko projektas buvo lauktas daugiau nei 10 metų, tik šiai Vyriausybei pavyko jį įgyvendinti. Praėjusią vasarą prasidėjusios statybos per metus pasiekė finišą“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

Viadukas užtikrins sklandų patekimą į Kauno LEZ ir patogias jungtis su greta esančiais magistraliniais keliais (A1 ir A6) – Kauno, Daugpilio, Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis. Tai padidins transporto srautų pralaidumą ir sumažins kamščius, kurie šiuo metu trunka iki 2 val. Eismo sąlygos pagerės 3000 Kauno LEZ įmonių darbuotojų ir 3000 Ramučių bendruomenės žmonių bei 8000 krovininių automobilių, kasdien važiuojančių per šią teritoriją.

Itin svarbu, kad viadukas padidins eismo saugą. Vietoj anksčiau buvusių vieno lygio sankryžų ir nesaugių kairinių posūkių dabar įrengtas viadukas, į kurį patenkama saugiais jungiamaisiais keliais. Užtikrintas susisiekimas dviračių takais, pagerės susisiekimas viešuoju transportu.

Susisiekimą su Kauno LEZ gerins tolimesni darbai – bus toliau modernizuojama magistralė A6, numatomos naujos transporto jungtys tarp Kauno LEZ ir šalia esančios Ramučių gyvenvietės.

Taip pat planuojama pagerinti Kauno LEZ pasiekiamumą geležinkeliais. Į Kauno LEZ bus nutiesta apie 5 km ilgio geležinkelio atšaka, kurią numatoma pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos. Daugiau susisiekimo galimybių suteiks ir netoliese esantis Kauno oro uostas.

Siekdama prisidėti prie ekonomikos skatinimo, Susisiekimo ministerija ir toliau daug dėmesio skirs transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis.

„Kauno LEZ linkime sėkmės ir stengsimės visapusiškai prisidėti, kad čia klestėtų verslas bei didėtų patrauklumas naujiems investuotojams, kuriantiems darbo vietas“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi