Connect with us

Miestas

Aiškėja, kaip po rekonstrukcijos atrodys Studentų skveras Kaune

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Šią vasarą neatpažįstamai pasikeitus Vienybės aikštei, tikra miesto puošmena tapusi erdvė netrukus išsiplės ir kitapus K. Donelaičio gatvės. Čia esantis Studentų skveras sulauks ryškių pokyčių. Vieni pagrindinių jų akcentų – žaliosios zonos, specialus apšvietimas, nauja granito danga ir patogios vietos laisvalaikio susitikimams. Studentijos ypač mėgstamą erdvę planuojama atnaujinti iki 2022 metų pavasario.

Puoselėja istorinę erdvę

Dar 2013 metais Kauno miesto taryba pritarė studentų siūlymui pietinei Vienybės aikštės daliai, esančiai tarp Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų centrinių rūmų, suteikti Studentų skvero pavadinimą.

„Paprastai tariant, Studentų skveras po rekonstrukcijos stilistiškai suvienodės su šiaurine Vienybės aikštės dalimi, nes ir istoriškai, ir faktiškai tai yra viena bendra aikštė, kurią skiria K. Donelaičio gatvė“, – aiškino projekto autorius architektas Rimantas Giedraitis.

Reklama

Pasak specialistų, akademinės bendruomenės pamėgtos 5 tūkst. kv. metrų ploto erdvės infrastruktūra – nusidėvėjusi ir jau kuris laikas prašėsi permainų.

„Dabar tarsi turime aikštę, perskeltą į dvi dalis, kur vaizdas skiriasi kaip diena ir naktis. Šią nelygybę ištaisysime. Tikslas – viską sutvarkyti iki 2022 metų, kuomet Kaunas taps Europos kultūros sostine. Tikimės, kad iš pagrindų atnaujintas Studentų skveras savo funkcionalumu ir estetine išvaizda niekuo nenusileis tarptautinį įvertinimą pelniusiai gretimai erdvei anapus K. Donelaičio gatvės“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Išlaikys bendrą stilistiką

„Giedraitis & architektai“ biuro vadovas R. Giedraitis ir jo vadovaujama komanda jau po savaitės (sausio 6 d.) visuomenei išsamiai pristatys parengtus projektinius pasiūlymus bei lauks kauniečių pastabų. Atsižvelgus į jas, bus pradėtas rengti techninis projektas.

Pasak Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, sėkmingai užbaigus techninio projekto rengimo procedūras, rangos pirkimą planuojama pradėti jau pavasario pradžioje.

Planuojama, kad atsinaujinusioje erdvėje bus ryškiai matomos žaliosios zonos su augalų apšvietimu, taip pat jaukios terasos su suoliukais tarp jų. R. Giedraitis pabrėžia, kad skvere bus naudojamos tos pačios apdailos medžiagos kaip Vienybės aikštėje – granito plokštės bei šviesus betonas, tad Studentų skveras stilistiškai atkartos tai, ką jau spėjo pamėgti kauniečiai ir miesto svečiai kitoje gatvės pusėje.

Daugiau vietos laisvalaikiui

Kaip numatyta projekte, Studentų skveras išsiskirs kokybišku visos teritorijos apšvietimu, taip pat numatytos kelios vietos skulptūroms.

„Bus išsaugoti visi šioje teritorijoje esantys medžiai, taip pat numatytos vietos gausesniems studentų sambūriams – tiek ant mobilių lauko baldų, tiek ant ilgų suolelių“, – pasakojo architektas.

Tuo tarpu į skverą „atsiremiančios“ S. Daukanto gatvės rekonstrukcija jau įpusėjo. Atšilus orams bus baigta kloti granitinė danga, užpildomi plokščių siūlių tarpai. Visus darbus S. Daukanto gatvėje ketinama baigti iki 2021 metų vidurio.

Pristatymas – nuotoliniu būdu

Viešas projekto pristatymas vyks sausio 6 d. nuo 16 val., nuotoliniu būdu prisijungus prie nuorodos: http://bit.ly/skveropristatymas.

Iš anksto susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima Kauno savivaldybės interneto svetainėje: http://bit.ly/projektiniaipasiulymai, paieškos langelyje įvedus: „Vienybės aikštė“.

Skaityti toliau
Reklama

Miestas

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro posėdyje buvo aptartos priemonės, ką reikėtų daryti, jeigu vėl susidarytų ledų sangrūdos ir grėstų potvynis.

Grėsmė dėl tilto statybų

Pernai prasidėję naujo tilto prie Kleboniškio miško statybos darbai kelia nerimą Kauno rajono savivaldybės vadovams. Dėl pastatytų kolonų ir kitų atliekamų darbų itin susiaurėjo upės vaga. Stipriai paspaudus šaltukui Neryje pradėjo formuotis ledo lytys, todėl Savivaldybė nusprendė sušaukti skubų posėdį ir aptarti situaciją.

„Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau yra sustojusios ir tai kelia nerimą. Nesinorėtų, kad pasikartotų prieš 10 metų įvykusi situacija“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris.

Reklama

Už tilto projekto administravimą atsakingas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas pasakojo, kad prieš pradedant darbus, buvo atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, tačiau projekte nėra numatyta apsauga nuo ledonešio.

„Projektuojant tokius objektus ir vykdant statybas nenumatome gamtinių sąlygų sukeliamų problemų. Manome, kad dėl statybų susiaurėjusi upės vaga neturėtų lemiamos įtakos galimam potvyniui. Žinoma, ekstremalioji situacija gali įvykti, todėl rangovas stebi teritoriją, nes jis taip pat suinteresuotas apsaugoti statybvietę“, – teigė N. Abukauskas.

Statybos darbus atliekančios bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius Vitalijus Popovas posėdžio metu tikino, kad įmonės darbuotojai atsakingai žiūri į galimas grėsmes.

„Teritoriją nuolat stebime. Šiuo metu ledų sangrūdos yra 200 metrų žemyn upe nuo mūsų statybvietės“, – pastebėjo V. Popovas.

Reikia būti pasiruošusiems

Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Antanas Nesteckis įsitikinęs, kad reikia turėti veiksmų planą ir būti pasiruošusiems galimoms grėsmėms. „Kai ateis ledonešis – nebus kada galvoti ir skęs ne tik Radikiai, bet ir Kleboniškis“, – teigė jis.

Vicemeras kreipėsi ir į rangovus, kurie turėtų bendradarbiauti ir kartu su Savivaldybe ruošti planus. „Jeigu įvyks nelaimė, žmonės dėl patirtų nuostolių ieškos kaltųjų, juk gamtos neapkaltinsi“, – pabrėžė A. Nesteckis.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos vadovas Rytis Velžys irgi atsimena dešimties metų senumo įvykius. „Neryje tada vanduo pakilo net 2 metrus ir tai įvyko vos per porą valandų“, – pasakojo R. Velžys.

Jo nuomone, labai svarbu prevenciškai stebėti pokyčius upėje, nes jau dabar prie tilto akivaizdžiai matomas vagos susiaurėjimas ir besikaupiančios lytys.

Darbų pasiskirstymas

Rikteris įsitikinęs, kad Savivaldybė turi parengti veiksmų planą dėl gresiančio potvynio.

Buvo nuspręsta kreiptis į aplinkosaugininkus ir išsiaiškinti, ar būtų duotas leidimas sprogdinti ledus ir ar tai nepakenks gamtai. Taip pat atlikti rinkos vertinimą, kur būtų galima įsigyti durpių ir kokiu būdu būtų galima jas išbarstyti ant ledo, kad lytys imtų korėti ir ištirptų upėje.

Rajono vadovai pavedė Priešgaisrinei saugos tarnybai visą parą stebėti upę ir užfiksavus grėsmes, iškart informuoti Administracijos direktorių.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius džiaugėsi, kad Kauno rajono savivaldybė atlieka prevencinį darbą ir kartu su rangovais žada bendradarbiauti bei suteikti visą reikiamą pagalbą Savivaldybei. Bendrovės „Kauno tiltai“ techninis direktorius V. Popovas patikino, kad upės teritoriją aplink tiltą stebės nuolat. Šiam tikslui planuoja įrengti stebėjimo kameras. Taip pat pažadėjo apie 1 km iki tilto upės vagos stebėti pasitelkiant dronus.

Savivaldybė paruoš gyventojų informavimo, įspėjimo apie grėsmes algoritmą.

Pavasarį pradės statyti pylimą

Savivaldybė primena, kad 2020 m. gruodžio 11 d. Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl Radikiuose (Domeikavos seniūnija) apsauginio pylimo statybos. Ši Neries pakrantės teritorija patenka į sniego tirpsmo ir liūčių potvynių grėsmės bei ledo sangrūdų sukeliamų potvynių grėsmės zoną.

Ši apsaugos nuo potvynio priemonė kainuos 1,241 mln. Eur, Savivaldybė tam skirs 93 tūkst. Eur, o likusią dalį sudarys Europos Sąjungos lėšos.

Projektas „Potvynių rizikos valdymas Radikių kaime, Kauno rajono savivaldybėje“ apsaugos apie 10,2 ha Radikių kaimo teritorijos. Tikimasi, kad iki minimumo sumažinus potvynių grėsmes, sklypų ir namų vertė didės, jie taps patrauklesni namų ūkiams ir verslams kurtis. Taip pat padidės Radikių, kaip rekreacinės teritorijos, vertė. Tačiau svarbiausia yra tai, kad gyventojams pavasarį, net ir po šaltos ir sniegingos žiemos, nebereikės baimintis, kad pasikartos 2010 m. scenarijus.

Skaityti toliau

Miestas

Dauguma gyventojų išlieka pozityvūs: žiemos išdaigos tik džiugina

Milda Vedegytė

Paskelbta

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje šaltukas spaudė net iki -25 laipsnių, o dideliu sniego sluoksniu pasidengė visi regionai. Dažnai prasidėjus tokioms žiemos išdaigoms, gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis: nenuvalytais ir nebarstytais keliais, gendančiais automobiliais ar slidžiais šaligatviais. Tačiau, paklausus žmonių nuomonės apie šiuos žiemos nepatogumus, jie išliko pozityvūs.

,,Čia tik sniegas. Vaikystėje patys į pusnis brisdavome su džiaugsmu, kartais visai gerai akimirkai pasidžiaugti” – komentavo viena iš puslapio sekėjų. Tokio sluoksnio sniego Lietuvoje nematėme jau kurį laiką, todėl šis žiemiškas vaizdas daugelį nukelia į vaikystę, kurioje mus nuolat džiugindavo didelės ir purios pusnys, o šaltukas neatrodydavo toks baisus. Dauguma skaitytojų komentaruose teigė, kad kiemuose pūpsantis sniegas jiems visai netrukdo, jie jį kasa savarankiškai. Kelininkams didelių priekaištų skaitytojai neturėjo. ,,Labai gražus metas ir keletas nenuvalytų gatvių manau nesukelia didelio vargo” – paantrino kita skaitytoja. Kauno gyventojai teigė, kad sniego kasimas jiems tampa net smagus, nes šio darbo jau buvo spėta pasiilgti.

Tačiau atsirado ir kelios priešingos nuomonės, kai kuriems skaitytojams ši žiema vis dėlto sukėlė tam tikrų nepatogumų:  ,, Keblumų nedaug, tik apmaudu kai už neatliktus darbus tenka mokėti. Pabarstyti šaligatvius ir kiemo takus reikėtų, nes slidu.” – teigė viena iš komentatorių, ,,Bardakas – aptvarkytos tik centrinės gatvės. Visur kitur apleista kaip niekad, sniegas nevalytas, net druskos nebarstyta” – skundėsi vienas Kauno gyventojas.

Atsirado ir pašmaikštavusių skaitytojų, kurie sakė, kad patys dirbdami nuotoliniu būdu. snieguotų gatvių net nepastebi. Tačiau akivaizdu, kad dauguma gyventojų itin džiaugiasi pagaliau sulaukę šaltuko ir sniego, todėl keli nepatogumai nesugadins šios džiugios nuotaikos.

Reklama
Skaityti toliau

Miestas

Kaune ir Vilniuje fiksuojama prasčiausia padėtis dėl oro taršos padidėjimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

„Vakar dieną prastesnė oro kokybė fiksuota Kaune ir Vilniuje, miestų slėniuose, kur teršalai labai gerai kaupiasi ir jų koncentracija padidėja. Kietųjų dalelių paros ribinė vertė buvo viršyta, sakyčiau, nedaug – Kaune, Petrašiūnuose, užfiksuota 51 mikrogramas kubiniame metre, o Vilniaus senamiestyje – 62 mikrogramai. Tai yra 1,3 karto viršyta norma“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Vietovėse kaip sostinės senamiestis, esantis slėnyje, teršalų koncentracija kiek labiau kaupiasi įprastai – prie to prisideda ir aplinkinių rajonų tarša, aiškino V. Bimbaitė. Didesnė tarša ir gyvenvietėse, kuriose kūrenamas kietasis kuras, pavyzdžiui, malkos.

„Tose miesto gyvenvietėse, kur daug individualių namų, kūrenamas kietasis kuras, oro užterštumas didesnis, gauname ir skundų iš gyventojų, kad negali praverti langų, nes kaimynas kūrena“, – kalbėjo pašnekovė.

Situacija būtų prastesnė, jeigu ne gyventojų mobilumo sumažėjimas dėl karantino, kartu lemiantis ir mažesnę transporto taršą.

„Manyčiau, kad būtų tarša didesnė, kadangi ir praėjusių metų pirmo karantino metu išryškėjo tendencija, kad sustojus transportui teršalų koncentracija labai sumažėjo, kai kur net iki 50 proc. Matyt, dabar turėtume didesnes koncentracijas negu yra šiuo metu vien dėl to, kad transporto dedamoji yra žymiai mažesnė nei priešpandeminiu laikotarpiu“, – kalbėjo V. Bimbaitė.

Reklama

Jau antradienį, pasak jos, matomas oro kokybės pagerėjimas, kurį numatyti leidžia ir artimiausių dienų orų prognozė.

„Šiuo metu situacija yra gerėjanti, kadangi sustiprėjo vėjas, keičiasi meteorologinė situacija. Tikėtina, kad jau šiandien kvėpuosime žymiai geresniu oru. (…) Jau šį rytą matome koncentracijų sumažėjimą visoje Lietuvoje, jaučiamas meteorologinės situacijos pokytis ir oro kokybė gerėja“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Edvardas Kubilius, LRT

Skaityti toliau

Miestas

Pastangos nenuėjo perniek: gatvėse – mažiau nelaimių

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

2020-ieji Kauno mieste pasižymėjo kur kas mažesniu avaringumu. Per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc. Tokie pokyčiai įrodo, kad ligšioliniai veiksmai ir priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų. Šiemet Kauno savivaldybė drauge su kitomis institucijomis numačiusi skirti dar daugiau dėmesio eismo saugumui užtikrinti ir mažinti „juodųjų dėmių“ skaičių. Planuojama rekonstruoti bent 5 sankryžas.

Kuria saugaus eismo miestelį

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

Ties kiekvienu statistiniu rodikliu fiksuojamas gana ženklus pagerėjimas. Tokie skaičiai išskiria Kauną tarp kitų apskrities miestų.

Reklama

„Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį.

Turime padaryti viską, kad Kaune eismo nelaimių ir nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau. Lygios gatvės, tvarkingos sankryžos, saugios perėjos, kokybiškas apšvietimas – tai darbai, kurių atlikta jau tikrai nemažai, bet išlaikysime pagreitį tęsdami juos ir toliau. Greta visos infrastruktūros reikia stiprinti švietėjišką veiklą, kad kauniečiai, ypač auganti jaunoji karta, vis geriau suprastų, kaip saugoti save ir aplinkinius keliuose“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, prevencinė ir edukacinė veikla eismo saugumo srityje sustiprės apjungus pajėgas su miesto policija bei kitomis atsakingomis institucijomis. Be to, meras priminė, kad jau šiemet Kaune bus atidarytas patiems mažiausiems eismo dalyviams skirtas pirmasis Baltijos šalyse Saugaus eismo miestelis greta A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos Ašigalio gatvėje.

Per pandemiją dirbo sparčiau

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti „rombai“.

„Nors neretai šis ženklinimas yra ignoruojamas, tikime, kad tai prisideda prie pėsčiųjų ir pačių vairuotojų saugumo. Vis daugiau eismo dalyvių apie tai sužino ir kreipia dėmesį į šį išsiskiriantį ženklinimą. Pastebimai sumažėję skaudžios statistikos skaičiai sufleruoja apie gerėjančią situaciją“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

„Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai „juodųjų dėmių“. Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras“, – teigė M. Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

Saugiausia diena – sekmadienis

Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė neabejoja, kad praėjusiais metais prie geresnės situacijos miesto gatvėse prisidėjo vieningas institucijų darbas – kol miestas gerino infrastruktūrą, pareigūnai drausmino eismo dalyvius.

„Be abejo, sumažėjusiems skaičiams įtakos turėjo ir ne vieną mėnesį trukęs karantinas, kuomet dauguma gyventojų dirbo ar mokėsi iš namų. Dėl šios priežasties transporto priemonių srautai miesto gatvėse buvo mažesni. Prie saugumo užtikrinimo neabejotinai prisidėjo ir mobilieji greičio matuokliai.

Kasmet stebime tendenciją, kad dauguma eismo įvykių, ypač skaudžių, įvyksta tada, kai viršijamas nustatytas leistinas greitis. Pradėjus tiek apskrityje, tiek mieste naudoti mobiliuosius greičio matuoklius, greitis gatvėse sumažėjo“, – apibendrino O. Vaitkevičienė.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kaune į medį atsitrenkė keleivinis autobusas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Kaune į medį atsitrenkė miesto autobusas, nors per eismo įvykį žmonės nenukentėjo, virsdamas medis nutraukė elektros laidus.

Pranešimo apie eismo įvykį Stirnų gatvėje pareigūnai sulaukė antradienį 10 val 33 min. Pranešta, kad į medį atsitrenkė keleivinis autobusas, reikalinga pagalba.

Kauno apskrities VPK atstovė Odeta Vaitkevičienė LRT.lt sakė, kad autobuse keleivių nebuvo, važiavo tik vairuotoja, kuris eismo įvykio metu, pirminiais duomenimis, nenukentėjo.

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Reklama

Vairuotojas buvo blaivus, todėl policija tik surašė protokolą dėl eismo įvykio. O. Vaitkevičienė teigė, kad eismo įvykis greičiausiai įvyko dėl sudėtingų eismo sąlygų.

Į įvykio vietą išskubėjo ne tik policija, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, kuriems teko supjaustyti nuvirtusį medį. Kol eismo įvykio vietoje darbavosi pareigūnai, eismas gatvėje buvo apribotas.

Policija pradėjo eismo įvykio tyrimą.

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Skaityti toliau

Miestas

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka už savo veiklą pirmojo karantino Lietuvoje laikotarpiu įvertinta pasaulio mastu. Bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvu gaminti priedus durų rankenoms pelnė tarptautinį organizacijos EIFL (Electronic Information for Libraries / Elektroninė informacija bibliotekoms) įsteigtą inovacijų apdovanojimą.

Praėjusių metų pavasarį, kai bibliotekos buvo fiziškai uždarytos lankytojams, darbas jose nesustojo. Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ėmėsi iniciatyvos savo turimais 3D spausdintuvais gaminti priedus durų rankenoms, kurie leidžia duris atidaryti dilbiu ir taip išvengti nepridengtos odos kontakto su potencialiai užterštu paviršiumi. Šie priedai spausdinti pagal specialius brėžinius, kuriais nemokamai dalijasi belgų kompanija „Materialise“. Kiekvienas norintis juos gali naudoti, modifikuoti bei pritaikyti pagal savo poreikius. Bibliotekos informacinių technologijų specialistai Šarūnas Ašmantas ir Tadas Žalionis modifikavo brėžinius ir pagal juos pagamino rankenų priedus, kuriuos sumontavo šalia bibliotekos Girstupio padalinio, kur ir yra 3D spausdintuvai, esančiose įstaigose: parduotuvėse, vaistinėje, policijos komisariate.

Biblioteka ne tik pati gamino priedus durų rankenoms, tačiau savo modifikuotais brėžiniais dalijosi ir su visais pageidavusiais: Lietuvos ir užsienio viešosiomis bibliotekomis, Rotary klubu Ukrainoje ir kt. Pirmajam karantinui pasibaigus, keli tokie rankenų priedai iškeliavo į Lietuvos nacionalinį muziejų, kur taps eksponatu, atspindinčiu Lietuvos gyvenimą pandemijos laikotarpiu. Lietuvoje vėl paskelbus karantiną, bibliotekoms palikta galimybė aptarnauti skaitytojus. Tad šiuo metu tokie durų rankenų priedai montuojami ant bibliotekos skyrių ir padalinių miesto mikrorajonuose durų.

Reklama

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka taip pat dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir „Robotikos mokyklos“ iniciatyvoje, kurios metu kartu su kitomis Lietuvos viešosiomis bibliotekomis 3D spausdintuvu gamino rėmelius apsauginiams skydams medikams. Biblioteka atspausdino beveik 500 rėmelių, kuriuos sumontavo su specialiais skydais ir perdavė Kauno miesto gydymo įstaigoms.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tarptautinį EIFL įsteigtą inovacijų apdovanojimą pelno jau antrą kartą. Pirmąjį kartą šį apdovanojimą biblioteka gavo 2016 m. už projektą „Atrask save 3D mieste“.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 8 min

Patvirtintas Juozo Zikaro metų minėjimo planas

2021 01 20 Šiemet sukanka 140 metų, kai gimė vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras. Kultūros ministerijos teikimu...

Greitos naujienosprieš 16 min

Vyriausybė imasi didinti miškingumą: perduota 3,5 tūkst. ha žemės miškams įveisti

2021 01 20 Nacionalinė žemės tarnyba perduoda Valstybinių miškų urėdijai valdyti dar 292 valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių...

Miestasprieš 20 min

Galimam potvyniui Kauno rajono savivaldybė ruošiasi iš anksto

Kauno rajono savivaldybė išmoko 2010 metų potvynio pamokas ir galimai stichinei nelaimei ruošiasi iš anksto. Trečiadienį vykusio Ekstremaliųjų situacijų operacijų...

Greitos naujienosprieš 27 min

Dėl nuotolinio mokymo sunkumų patiriantiems mokiniams – 7,5 mln. eurų vertės pagalba

autor. BNS Tikslinė pagalba abiturientams, socialiai pažeidžiamų šeimų vaikams ir kitiems mokiniams, mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika, pedagogų kompetencijų stiprinimas, vaikų...

Naujienosprieš 1 val

Donorinio kraujo poreikis mažiausiems Kauno klinikų pacientams: pagalbos reikia nuolat

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip...

Greitos naujienosprieš 2 val

Agnė Bilotaitė: pareigūnai už papildomą darbą gaus atlyginimų priedus

2021 01 20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems...

Greitos naujienosprieš 2 val

Europos Komisija skelbia atnaujinto 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto vertinimą

2021 01 20 Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė XVIII Vyriausybės atnaujinto 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą, kuriame teigiama, jog...

Greitos naujienosprieš 2 val

NVSC informuoja apie sausio 19 dienos COVID-19 protrūkius

2021 01 20 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią...

Greitos naujienosprieš 2 val

Kaune rasti dviračiai, pareigūnai prašo atsiliepti jų savininkus

2021 01 20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai aiškinasi, kam priklauso praėjusią savaitę Kaune...

Greitos naujienosprieš 3 val

Ministrė siūlo kartu su Latvija surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą ir Lietuvoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį kalbėdamasi su Latvijos švietimo ir mokslo ministre Ilga Šuplinska išsakė Lietuvos pasiryžimą...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama