Connect with us

Sveikata

73 kartus kraujo aukojęs Juozas: tai nuostabus jausmas

Paskelbta

„Kraujo donorystė – tai neįkainojama dovana kitam žmogui, – sako Juozas Vaitkevičius. – Pirmą kartą kraujo paaukojau 2006 metais, prieš Šv. Kalėdas. Tą dieną mano sesers vyras pateko į autoavariją, todėl jam teko atlikti operaciją ir prireikė kraujo. Ši nelaimė mūsų šeimai buvo tarsi starto linija tolesnei donorystei“, – prisimena vyras. 

Ilgai netrukus jis išsiėmė donoro kortelę, tapo kaulų čiulpų ir nuolatiniu kraujo donoru. „Iš viso kraujo esu davęs 73 kartus, iš jų 42 kartus Kauno klinikų Kraujo centre. Paskaičiavus, tai būtų 33 litrai kraujo“, – didžiuodamasis sako kaunietis. Kraujo donorais tapo ir jo broliai, sesės bei sūnus Lukas.

Iš viso kraujo esu davęs 73 kartus, iš jų 42 kartus Kauno klinikų Kraujo centre. Paskaičiavus, tai būtų 33 litrai kraujo.

Pasak kraujo donoro, sėdėdamas patogiame krėsle ir aukodamas kraują, jauti ne tik fizinį, bet ir dvasinį palengvėjimą. „Visada užlieja nuostabus jausmas žinant, kad kažkam mano kraujas gali išgelbėti gyvybę. Juk be kraujo donorų ir medikų pagalbos nepavyktų išgelbėti komplikuotai gimdančių moterų, onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ar žmonių po autoavarijų, gyvybių. Kraujo aukojimas nieko nekainuoja, tačiau gali išgelbėti gyvybes.“

„Vieno donoro kraujas gali išgelbėti tris gyvybes. Todėl donorų kraujas yra be galo svarbus. Nors šiuo metu vienas aktualiausių klausimų Lietuvoje ir visame pasaulyje yra COVID-19 suvaldymas, didžiosiose ligoninėse darbas nesustoja, – teigia Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė. – Kauno klinikose intensyviai gydomi pacientai, patyrę traumas, sergantys sunkiausiomis ligomis. Vyksta gimdymai, planinės operacijos, atliekamos organų ir ląstelių transplantacijos, todėl vienas dalykas, kurio poreikis niekada nemažėja – tai donorų kraujas Ligoninėje gydomiems pacientams.“

„Mes, žmonės, esame vieno kraujo. Skiriasi tik kraujo grupės. Padėdami kitiems, mes padedame sau. Juk nežinai, kada tau pačiam gali prireikti tokios pagalbos, – kalba Juozas. – Donorams taip pat patikrinamas kraujas, hemoglobino kiekis kraujyje, kraujo spaudimas. Bijantiems paaukoti kraujo palinkėčiau išdrįsti, juk šis veiksmas užtrunka tik 20 minučių ir visai neskauda.“
Kaunietis net ir COVID-19 pandemijos metu aukojo kraują. „Kauno klinikų Kraujo centre viskas atliekama saugiai, todėl nėra jokios baimės užsikrėsti“, – teigia kraujo donoras.

Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai daro viską, kad apsaugotų kraujo donorus ir personalą:

  • Reguliuojami srautai, todėl prašoma dėl vizito iš anksto skambinti tel. +37037326856 ir suderinti individualų laiką;
  • Kiekvieno donoro pasiteiraujama, ar jis nebuvo išvykęs į bet kurią kitą šalį, ar neturėjo kontakto su sergančiu asmeniu;
  • Įėjimas į Kraujo centrą yra atskiras nuo visų klinikų. Taip pat suteikiamas leidimas automobiliu privažiuoti prie pat Kraujo centro;
  • Atvykus į Kraujo centrą, matuojama kraujo donorų kūno temperatūra bekontakčiu termometru;
  • Prašoma dezinfekuoti rankas dezinfekciniais skysčiais, esančiais Kraujo centre;
  • Išduodamos vienkartinės kaukės ir prašoma ją dėvėti vizito metu;
  • Nuolat dezinfekuojamos patalpos ir įranga.

Kraujo donorai laukiami Eivenių g. 2, Kaunas. Parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašoma apie tai pranešti tel. nr.: +37037326856, +37037787372

Kauno klinikų info.

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Atgavusi regėjimą Kauno klinikų pacientė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe

Paskelbta

Laimutė puikiai pamena laikotarpį, kai dar prieš kelerius metus ji kentė stiprų akies skausmą ir su viltimi laukė donorinės ragenos bei jos transplantacijos. „Buvo laikotarpis, kai regėjimas taip nusilpo, kad nebegalėjau skaityti, žiūrėti televizoriaus ar perskaityti žinutės telefone, – sako raseiniškė. – Po ragenos transplantacijos mano gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo.“

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, –   prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai. „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai  sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų

Skaityti toliau

Sveikata

COVID-19 ir psichologinė sveikata – kodėl turime ja rūpintis?

Paskelbta

Remiantis epidemiologiniais COVID-19 pandemijos Lietuvoje duomenimis, maždaug kas dešimtas sveikatos priežiūros specialistas buvo saviizoliacijoje dėl tiesioginio sąlyčio su infekcija užsikrėtusiais asmenimis, o maždaug 18 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 buvo medikai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu tapo itin pažeidžiami.  

„Natūralu, kad nauji, iki šiol nepatirti iššūkiai žmonių sveikatai daugiausiai gulė ant sveikatos priežiūros specialistų pečių. Todėl šiuo laikotarpiu medikams ir farmacijos specialistams teko dirbti padidintos rizikos sveikatai sąlygomis, nuolatos gilintis į besikeičiančią sveikatos ir gydymo informaciją, sparčiai mokytis naujų žinių bei įgūdžių. Juos, kaip ir kitus visuomenės narius, palietė su saviizoliacija susiję gyvenimo pokyčiai, nerimas dėl padidėjusios grėsmės savo ir šeimos narių sveikatai bei kiti pandemijos sukelti pokyčiai“, – teigia prof. N. Žemaitienė.

Anksčiau nei Lietuva su COVID-19 pandemija susidūrusių šalių patirtis rodo, kad rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta bei sveikata yra ypatingai svarbūs.

„Gera sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinė savijauta teigiamai veikia pacientus, padeda konstruktyviai spręsti profesinius sunkumus ir saugo nuo profesinio perdegimo, – sako prof. N. Žemaitienė. – Deja, tyrimai rodo, kad ir prieš šią pandemiją nemaža dalis sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų jau buvo susidūrę su perdegimu, o ši situacija jų psichologinei sveikatai iškėlė dar papildomų ir nepažįstamų iššūkių“.

Siekdami įsigilinti į kovos su COVID-19 linijose atsidūrusių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinę savijautą ir traumuojantį pokyčių poveikį jų psichologinei sveikatai, LSMU mokslininkai atlieka tyrimą apie pandemijos metu patirtus darbo iššūkius, savijautą ir psichologinės pagalbos poreikius. Mokslinio tyrimo vadovė prof. N. Žemaitienė sako, kad šie duomenys svarbūs, siekiant pasirengti galimiems panašaus pobūdžio iššūkiams ateityje ir tinkamai pasirūpinant sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų psichologine savijauta bei gerove.

LSMU mokslininkų komanda tyrimo metu apklaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojus ir farmacijos specialistus, siekdami išsiaiškinti, kas galėtų jiems padėti kovoje su galima antrąja COVID-19 banga arba kitais panašiais infekcijų protrūkiais.

Tyrimo rezultatai bus panaudoti planuojant priemones, skirtas mažinant neigiamas pasekmes sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinei savijautai ir sveikatai. Taip pat mokslininkai pateiks rekomendacijas minėtų specialistų sveikatos išsaugojimui, profesinio perdegimo prevencijai ir pagalbos prieinamumo užtikrinimui.

LSMU komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi