Gyvenimo būdas

6 svarbiausi sodo darbai rudenį

0

Rudeniui peržengus į antrąją pusę, pats metas pasirūpinti savo sodu bei paruošti jį žiemos šalčiams. Sugrėbti lapus nuo vejos, surinkti nukritusius obuolius ar pasodinti svogūnines gėles – šiuos darbus žino kiekvienas, tačiau yra ir tų, apie kuriuos dažnai pamirštama, arba šie būna nukeliami pavasariui. Medelyno „Tado ūkis“ kraštovaizdžio specialistė Kristina Cvilikienė apžvelgia svarbiausius darbus rudenį, kurių turėtume nepamiršti atlikti savo soduose.

  1. Vaismedžių genėjimas ir mulčiavimas

Vienas svarbiausių rudens darbų sode – augalų paruošimas žiemai. Svarbu nepamiršti pasirūpinti avietėmis ir stačiastiebėmis gervuogėmis. Remontantinės avietės jau atiderėjo, tad drąsiai galite nukirpti atiderėjusius jų ūglius (kad turėtume 2 derlius), taip pat ir vasarinių aviečių bei gervuogių ūglius.

Nugenėtų vaismedžių šaknis naudinga apmulčiuoti durpėmis. Jei pranašaujama vėsi žiema, vaismedžius reikėtų apdengti ir taip apsaugoti nuo šalnų. Neapdengti medžiai labai nukenčia, o ypač tie, kurie turi paviršutinę šaknų sistemą.

Dar vienas svarbus darbas rudenį – sutvarkyti braškes ir žemuoges, net jei jos remontantinės ir dar yra pasipuošusios uogytėmis. Šios uogos jau vandeningos ir nebeskanios, tad jas galima drąsiai nukirpti. Sutvarkę uogakrūmius, sugrėbkite šalia esančius lapus bei apmulčiuokite augalus.

PADEDA AR ŽLUGDO VERSLĄ VYRIAUSYBĖS SPRENDIMAI EPIDEMIJOS METU Live

  • PADEDA
    15% 160 / 1k
  • NEPADEDA
    2% 23 / 1k
  • ŽLUGDO
    79% 820 / 1k
  • MAN NERŪPI VERSLO PROBLEMOS
    2% 29 / 1k

Vaismedžių genėjimą kraštovaizdžio specialistė rekomenduoja atidėti ankstyvam pavasariui –vasario–kovo mėn.

  1. Lapų grėbimas sode

Nors dauguma sodininkų teigia, kad reikia sugrėbti visus nukritusius lapus, tačiau to daryti nebūtina. Sugrėbti lapus galima tada, kai sode auga mažai vaismedžių. Tačiau jei augalai pasiskirstę dideliame plote, ar Jūsų sodas užima keliasdešimt arų, jų grėbti nebūtina: lapus galima nupurkšti azotine trąša – karbamidu. Karbamidas sudegina visus lapus, kurie vėliau sudyla ir virsta natūralia trąša.

  1. Vaismedžių purškimas

Svarbu atminti, kad būtina prevencija nuo ligų ir kenkėjų. Augalų purškimas – puiki prevencinė priemonė. Augalų purškimui puikiai tiks karbamidas, vario ar geležies sulfatas. Rudenį labai rekomenduojama nupurkšti vaismedžius, o ypač tuos, kurie sirgo šią vasarą ar buvo pažeisti kenkėjų. K. Cvilikienė siūlo pasinaudoti tokiu receptu: 700 g karbamido sumaišykite su 10 l vandens ir juo purkškite vaismedžius. Papildomai į šį tirpalą galite įmaišyti vario ar geležies sulfato: 500 g pasirinkto sulfato sumaišykite su 10 l vandens ir minėtu kiekiu karbamido mišiniu. Priklausomai nuo to, kiek vaismedžių planuojate nupurkšti, mišinio proporcijas atitinkamai galite sumažinti. Jei Jūsų sodas nenukentėjo nuo ligų ar kenkėjų, tirpalo koncentraciją taip pat galite drąsiai sumažinti: imti 400 g karbamido ir 200 g sulfato.

Nors purkšti galima daugelį augalų, yra keletas, kurių specialistė iš savo patirties nepataria purkšti. Tai – šilauogės, visžaliai augalai, rododendrai, persikai.

Purkšti reikėtų kamienus (visus plyšelius, žieves, rieves), lapus (jei tokių vis dar yra), medžių pomedžius, taip pat pomedžiuose likusius lapus.

Jei medžiai yra seni, labai apsamanoję, apkerpėję, reikia purkšti visą medį: kuo didesnę jo dalį nupurkšite, tuo geriau, nes samanose knibždėte knibžda kenkėjų. Nuo nupurkšto medžio samanos gražiai nusilups ir medis atrodys dailiau. Į mišinį, skirtą šiems medžiams nupurkšti, naudinga įpilti geležies sulfato.

Kraštovaizdžio specialistė Kristina su šiuo tirpalu rekomenduoja nupurkšti ir kompostuojamas atliekas, taip pat pakeltas lysves.

  1. Prieš užšąlant, augalus palikime komforto būsenoje

Prieš pat šalnas labai svarbu patikrinti, ar dirva yra drėgna. Tai padaryti nesudėtinga: išsikaskite duobelę per kastuvo gylį, paimkite saują žemės ir suspauskite ją kumštyje. Atleiskite kumštį ir stebėkite: jei žemė išbyrės pro pirštus, tai reiškia, kad ji yra sausa. Tai ženklas, kad būtina prilieti augalus, kad jie nenukentėtų ir neiššaltų.

Vyraujant šaltai, besniegei žiemai, augalai labai kenčia ir ima džiūti, sausa žemė paprasčiausiai užšąla. Siekdami apsaugoti augalus, prieš prasidedant šalčiams, gausiai palaistykite juos. Kad augalas jaustųsi gerai, neužtenka palaistyti tik viršutinio žemės sluoksnio: dirva turi būti gausiai prilieta 80 cm–1 m gylyje. Tačiau jei dirvoje vyrauja gruntiniai vandenys, tai papildomai augalų laistyti nereikia.

Kiek vandens reikia augalui? Pavyzdžiui, didesnei šilauogei reikia apie 20–40 l vandens, o žemaūgiui vaismedžiui – apie 100–160 l. Jei prieš šalčius vyraus sausra, nepatingėkite palaistyti ir viso sodo augalų. Nepagailėkite vandens – tai gali išgelbėti Jūsų augalų gyvybę. Ypač svarbu gausiai palaistyti rododendrus ir kitokius visžalius augalus.

  1. Vaismedžių balinimas rudenį

Ne paslaptis, kad balinti medžiai atrodo išties dekoratyviai, tačiau pagrindinė balinimo paskirtis yra apsaugoti medžius nuo žievėplaišos bei nudegimų – žiemos ir ankstyvo pavasario, kai nuo saulės spindulių apsauganti lapija dėl natūralių priežasčių dar nėra susiformavusi. Nors daugelis vaismedžių balinimo darbus nukelia pavasariui, visgi rekomenduojama juos atlikti dar rudenį.

Svarbu paminėti, kad jaunų vaismedžių balinti nereikia. Jauną augaliuką nuo saulės spindulių galima apsaugoti paprasčiausiai šalia jo iš pietinės pusės įkalant storesnę plokščią lentą – ši užstos saulę ir taip apsaugos jauno vaismedžio kamieną. Galima vaismedžio kamieną apvynioti pagamintais bintais.

Kalbant apie senų vaismedžių balinimą, reikėtų iš anksto pagalvoti apie balinimo mišinį. Vaismedžių balinimo mišinių galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Į balinimo mišinį galima įpilti vario sulfato, kuris veikia kaip antiseptikas, tačiau jei medžius jau nupurškėte, papildomai jo naudoti nereikia.

  1. Svarbus darbas sode – paruošti duobes iš rudens

Jei pavasarį planuojate sodinti vaismedžius, svarbus darbas sode, kurį reikės atlikti, – paruošti duobes iš rudens. Reikia iškasti 50×70 cm dydžio duobę, į kurią galima įmesti apverstą velėną. Vėliau žemes sumaišyti su kompostinėmis žemėmis ir palikti iki pavasario. Duobėje esančios žemės susės natūraliai: tokiu būdu sodindami augalus pavasarį išvengsite pasodinimo klaidos, kai augalai pasodinami per giliai.

Pavasarį dažnai vyrauja nenuspėjami orai: kartais būna šilta, o kartais – netikėtai iškrinta sniegas. Taigi, kol mus lepina išties puikus rudeniškas oras, naudinga atlikti kuo daugiau sodo darbų rudenį, kad vėliau, išaušus pavasariui, nereikėtų sukti galvos, kaip suspėti viską padaryti.

 

 

Komentarai

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Gyvenimo būdas