Connect with us

Naujienos

60 proc. lietuvių mano, jog vaikai patiria patyčias dėl nešiojamų akinių

Paskelbta

Apie 60 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vaikai vis dar susilaukia neigiamų komentarų ar patyčių dėl nešiojamų akinių, rodo visuomenės nuomonės apklausa. Keturakis, akiniuotis, žlibas – tai vis dar pasitaikantys epitetai, dėl kurių vaikai vengia nešioti akinius. Tačiau optometrininkai įspėja, kad tokiu atveju gresia rimtos regėjimo problemos – erdvinio matymo praradimas, „tingios akies“ sindromas ar net žvairumas. Ar įmanoma to išvengti?

Remiantis naujausios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, 61 proc. suaugusiųjų, kurie turi vaikų iki 18 metų, ir 57 proc. visų šalies respondentų mano, jog vaikai jų aplinkoje kartais arba dažnai susilaukia neigiamų komentarų dėl nešiojamų akinių ar net patiria patyčias.

Stebisi, kad vis dar tyčiojamasi dėl akinių

Šiuos rezultatus išgirdusi žymi reklamos specialistė ir jauna mama Dovilė Filmanavičiūtė nustebo, jog gyvename laikais, kai dėl tokio kasdieninio ir kiekvienam suaugusiajam natūralaus aksesuaro – akinių, mokyklose vis dar tyčiojamasi.

„Aš akinius ant nosies užsidėjau prieš keletą metų. Gal skambės keistai, tačiau jie iškart tapo mano mylimiausiu aksesuaru, be kurio savęs neįsivaizduoju – tai tarsi mano pačios dalis. Tačiau kai prisimenu savo vaikystę, turiu pripažinti – mano mokykloje būdavo visko. „Moksliuko-keturakio“ epitetą savo aplinkoje teko išgirsti ne kartą. Ir baisiausia tai, kad šie dalykai niekur nedingo. Todėl mes privalome savo vaikus girti ir drąsinti, kad apie akinius klausimai apklausose apskritai neegzistuotų“, – savo patirtimi dalinasi D. Filmanavičiūtė.

Nesilaikymas optometrininko nurodymų – gali atsiliepti ir vaiko sveikatai

Net kas ketvirtas vaikas Lietuvoje turi vienokių ar kitokių regėjimo sutrikimų. Tačiau, anot optrometrininkų, vis dar jaučiamas vaikų nenoras nešioti akinius – tiek optikose juos renkamasi nenoriai, tiek ir mokykloje jie dažnai lieka pamiršti kuprinėje.

„Į mūsų optikas dažnai ateina vaikai, kurių rega gerokai nusilpusi, tačiau jie nenori tikrintis. Ypač tais atvejais, kai jų bendraklasiai ar draugai nenešioja akinių. Jie nenori išsiskirti, nenori būti kitokie, atrodyti „nekietai“. Deja, vaiko rega silpnėja labai greitai – kartais ji gali susilpnėti viena ar net pusantros dioptrijos per metus, ypač jei vaikas sparčiai auga ar intensyviai dirba kompiuteriu. Todėl nenoras nešioti akinius gali ne tik sparčiai bloginti regėjimą, bet ir paspartinti rimtų ligų vystymąsi ateityje“, – perspėja optometrininkė Božena Kuftin.

Specialistė teigia, jog nešiojant akinius taip, kaip nurodė oftalmologas – regos regresavimas turėtų sumažėti. Vengiant nešioti akinius, sparčiai augančiam organizmui gali labai greitai išsivystyti regėjimo sutrikimai, kurie, deja, išlieka visam gyvenimui.

„Jeigu vaikas toliaregis, nenešiojant akinių jam gali išsivystyti „tingios akies“ sindromas. Viena akis aptingsta, mažiau dirba ir nebesiunčia signalų į smegenis. Vaikas praranda erdvinį matymą. Taip pat toliaregis vaikas turėtų nešioti akinius tam, kad nesivystytų žvairumas. Laikantis nurodymų ir nešiojant akinius, toliaregystė gali dingti ir vaikui akinių gali reikėti tik tuomet, kai skaito. Trumparegystė, deja, yra neatstatoma, tačiau nešiojant akinius ir reguliariai tikrinantis regėjimą, ją galima pristabdyti. Svarbiausias tikslas– sustabdyti regos regresavimą ir neleisti kisti dioptrijoms“, – pasakoja B. Kuftin.

Ar įmanoma išspręsti patyčių problemą?

Pasaulio sveikatos organizacija kas ketverius metus atlieka „Tarptautinį mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimą“ (HBSC), kurio metu apklausiami vaikai iš beveik 50 valstybių. 2018 metų duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių.

Headline Agency nuotrauka

Nors patyčios gali paliesti bet kurį, nepriklausomai nuo išvaizdos, rasės, socialinio statuso ar lyties, praktika ir tyrimai rodo, jog maždaug pusė visų patyčių atvejų vyksta būtent dėl išvaizdos.

„Visų pirma, išvaizda yra lengviausiai pastebima žmogaus savybė. Vaikams svarbu būti grupės dalimi ir tam tikra prasme būti „tokiu, kaip kiti“. Išvaizdos išskirtinumai, pavyzdžiui, raudoni plaukai, viršsvoris, per didelis liesumas ar net akiniai – gali paskatinti grupės atmetimą ir patyčias“, – teigia vaikų ir paauglių psichologė Veronika Klimenkienė.

Specialistė teigia, jog paaugliai apskritai kur kas jautresni aplinkai bei aplinkinių komentarams. Ypač tai išryškėja vaikui bręstant.

„Paauglystės laikotarpiu žmogus save ima vertinti dar kritiškiau. Sparčiai ima keistis kūnas ir pačiam paaugliui tuos pokyčius dažnai sunku priimti. Praktikoje tenka pastebėti, jog dauguma paauglių yra per daug susirūpinę tuo, kaip atrodo. Dėl to dažnai nebūna patenkinti savo išvaizda. Paaugliai taip pat linkę save nuvertinti, lyginti su kitais, todėl net menki standartų neatitikimai gali sukelti rimtų sunkumų“, – pasakoja vaikų ir paauglių psichologė.

Atsižvelgiant į tai, labai svarbu stebėti vaikus ir jų emocijas, tinkamai ir laiku spręsti problemas.

„Svarbu padėti vaikams ir paaugliams suvokti, kad tam tikri išvaizdos išskirtinumai, nestandartinės kūno formos ar tie patys akiniai nėra kažkoks defektas, tai nepadaro žmogaus menkesniu. Svarbu pačiam save, nors ir netobulą, priimti ir pamilti. Kai pats žmogus jaučiasi gerai būdamas savo kūne, užtikrintas ir pasitikintis savimi, jį sunkiau įžeisti ir tai veikia kaip tam tikras apsauginis faktorius nuo patyčių. Galiausiai, svarbu suaugusiems rodyti tinkamą bendravimo su aplinkiniais ir pagarbos kitiems pavyzdį, kadangi tai, kas vyksta vaikų ir paauglių bendruomenėse, yra mūsų plačios visuomenės atspindys“, – priduria V. Klimenkienė.

Anot psichologės, pastebint, kad vaikas ar paauglys kompleksuoja dėl to, kaip atrodo, ar jo elgesys mums ima kelti įtarimą (pavyzdžiui, per trumpą laiką numetė daug svorio), labai svarbu to neignoruoti, kalbėtis ir padėti vaikui.

Headline Agency informacija

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajonas

Prasideda Ramučių kultūros centro pastato rekonstrukcija

Paskelbta

Liepos 14-oji – džiugi diena Kauno rajono Ramučių kultūros centro darbuotojams – oficialiai prasidėjo pastato rekonstrukcija. Atlikus visus darbus, darbuotojai ir lankytojai įsikurs moderniai renovuotose erdvėse. Vėliau šalia atsiras priestatas, kuriame įsikurs šešių grupių vaikų darželis.
Darbai daromi iš širdies

Centro darbuotojai dėkojo Kauno rajono merui Valerijui Makūnui už tai, kad puoselėja kultūrą ir stengiasi sudaryti sąlygas bendruomenei augti.

„Ši diena ypatinga mums visiems. Ilgai laukėme šio momento, bet šiandien pastatą atiduodame į rangovų rankas. Ramučiai Kauno rajonui yra labai svarbūs, nes šalia įsikūręs oro uostas, laisvoji ekonominė zona, čia gyvena nuostabūs ir veiklūs žmonės“, – sakė meras V. Makūnas.

Jis užsiminė, kad Ramučių kultūros centro rekonstrukcija kainuos 1,3 mln. eurų. Netrukus Ramučių laukia ir daugiau pokyčių – prasidės Kauno gatvės rekonstrukciją, bus tvarkomi kiti inžineriniai objektai.

„Noriu visų gyventojų paprašyti kantrybės – mes visus darbus darome iš širdies. Darbai vyksta visame rajone. Manau, sutiksite, jog pokyčių vertos visos seniūnijos ir jose esančios gyvenvietės, kaimai, todėl apsišarvuokime kantrybe“, – teigė meras.

Įteikė simbolinį šalmą

Prie pokyčių laukimu alsuojančio Ramučių kultūros centro Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius ir UAB „Baltijos plienas“ atstovas pasirašė statybvietės priėmimo – perdavimo aktą.

Tam, kad darbai  klostytųsi ne tik sklandžiai, kūrybingai bet ir, žinoma, saugiai Kauno rajono meras V. Makūnas UAB „Baltijos plienas“ direktoriui įteikė simbolinį šalmą.

„Kauno rajono savivaldybė kultūrą laiko prioritetine sritimi, pamatine vertybe. Kasmet vis kitoje seniūnijoje naujam gyvenimui atgimsta kultūrai ir jos žmonėms skirtas pastatas“, – dėkojo Kauno rajono Ramučių kultūros centro direktorė Živilė Jurgaitienė.

Renginyje dalyvavęs Ramučių kultūros centre nuo pastato pastatymo dienos dirbęs Juozapą Frankas pasidalino prisiminimais, kokia veikla buvo organizuojama šiuose namuose. Džiaugėsi, kad centras visada buvo Ramučių bendruomenės traukos objektu. „Labai smagu, kad kultūros centras atsinaujins, pagražės ir jame toliau bus plėtojama ir vystoma kultūrinė veikla. Lauksime, kada rekonstrukcijos darbai bus baigti“, – kalbėjo J. Frankas.

Yra tokia tradicija pradedant darbus perduoti rangovams pastato raktus, bet šie kultūros namai yra atviri ir be užraktų, laukiantys kiekvieno bendruomenės nario. Todėl renginio vedėjai pakvietė Kauno rajono merą ir UAB „Baltijos plienas“ vadovą statybos darbus pradėti kitaip – užrašyti ant pastato sienos žodžius „Gera keistis“, kurie įprasmintų šį įvykį, pakrautų kultūros namus teigiama energija ir paruoštų laukiamiems pokyčiams.

Pastatas taps patraukliu bendruomenei

Rekonstrukcijos metu bus perprojektuotos esamos patalpos – pastatas išaugs, bus pastatytas antras aukštas. Rangovai renovuos šildymo, elektros, vandentiekio sistemas, naujai įrengs priešgaisrinę, saugos signalizaciją, vėdinimo ir lietaus surinkimo sistemas, ant stogo įrengs saulės kolektorius, kurie užtikrins karšto vandens gamybą pastatui.

Taip pat ketinama apšiltinti pastato sienas, pakeisti langus ir duris – taip pastato fasadas taps patrauklesnis. Nebus užmiršta ir aplinka: darbininkai sutvarkys terasą, laiptus, įvažą neįgaliesiems, automobilių stovėjimo vietas, bus įrengtas lauko amfiteatras, vaikų žaidimo erdvės.

Baigus pirmąjį rekonstrukcijos etapą, kultūros centro pastato tvarkymą, prasidės kiti darbai. Šalia centro atsiras priestatas, kuriame įsikurs šešių grupių vaikų darželis.

Visi darbai finansuojami Kauno rajono savivaldybės, Vyriausybės ir Europos Sąjungos lėšomis.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Užslėptos emocijos: kodėl jos žalingos sveikatai?

Paskelbta

Užslėptos emocijos, anot VDU Psichologijos klinikos psichologės Loretos Zajančkauskaitės-Staskevičienės, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų: padidėjusį kraujospūdį, opas ar net panikos priepuolius. Ilgametę konsultavimo patirtį turinti psichologė įvardijo priežastis, kodėl slepiame emocijas, ir kaip sau padėti jas atpažinti bei išjausti.
Kokios priežastys lemia, kad slepiame emocijas?

Žvelgiant plačiąja prasme, slėpti emocijas mus skatina siekis išlikti, prisitaikyti ir išsaugoti savo psichinę pusiausvyrą. Svarbu ir tai, nuo ko emocijos slepiamos – nuo savęs, ar nuo kitų.

Slėpti jausmus nuo kitų dažniausia išmokstama remiantis patirtimi, pavyzdžiui, jei vaikas buvo kelis kartus išbartas už tai, kad supyko, tikėtina, kad stengsis pykčio atvirai nerodyti. Dažniausiai slepiamos tokios emocijos, kurios nepatinka kitiems ar atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą.

Ne vien vaikystėje mokomasi nuspėti, kokias emocijas priimtina išreikšti tam tikroje aplinkoje, o kokias geriau nuslėpti. Atėjus į naują darbo kolektyvą taip pat stengiamasi suvokti, kokios bendravimo taisyklės, kiek tinka būti atviram, kai nerimauji, esi nusiminęs ar susierzinęs. Net labai spontaniškas žmogus nepažįstamoje, emociškai nesaugioje aplinkoje linkęs slėpti savo emocijas, ir tai yra dėsninga, normalu. Tokiais atvejais, kai žmogus aiškiai suvokia, kaip jaučiasi, bet supranta, kad naudingiau to nerodyti aplinkiniams, žalos sveikatai dažniausia nebūna. Suvoktas emocijas galima „iškrauti“ vėliau saugesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, pasipasakojant patikimam draugui ar išreiškiant per kūrybą ir kitas veiklas. Sąmoningai nuslėptos emocijos gali būti žalingos nebent santykių vystymuisi. Pavyzdžiui, jei partneriui niekada nepasakome, kokia jo savybė erzina, tai jis negali į tai atsižvelgti. Kitaip tariant, jei niekada neprisipažįstame, kad jaučiamės sutrikę ar išsigandę, tai prarandame galimybę iš kitų sulaukti paramos.

Slėpti emocijas nuo savęs taip pat skatina savisaugos ir išlikimo siekis. Tai taip pat susiję su įsisavintomis iš aplinkos taisyklėmis apie emocijų priimtinumą, tik šiuo atveju grėsmės yra kitos. Bijoma ne kitų kritikos ar pašaipos, bet savigarbos praradimo. Jei žmogus galvoja, kad turėtų būti labai tolerantiškas, drąsus ar užtikrintas, o patenka į tokias situacijas, kuriose kyla pyktis, baimė ar pasimetimas, tai tikėtina, kad „įsijungs“ „psichikos saugos sistema“ ir „pavojingos“ emocijos nepasieks sąmonės. Emocijos, kurios menkina savigarbą, „išjungiamos“ iš sąmonės, nors organizme vyksta reakcija, pavyzdžiui, išsiskiria adrenalinas. Tokiais atvejais žmogus gali supykti, bet to nesuprasti, gali bijoti, bet likti įsitikinęs, kad nieko nebijo. Kiekvienu konkrečiu atveju slėpti emocijas skatina skirtingi dalykai.

Kokių sunkumų apskritai sukelia emocijų slopinimas, pavyzdžiui, bendraujant su aplinkiniais?

Emocijų slopinimas klaidina aplinkinius arba stato „sienas“ tarp žmonių. Kartais tos „sienos“ yra visai patogios, nes žymi ribas tarp oficialaus ir asmeninio bendravimo. Pavyzdžiui, viršininkui gal ir nebūtina žinoti, kokius jausmus išgyvename, bet jei žmogus net asmeniniuose santykiuose bijo atsiskleisti ir dalį emocijų laiko nepriimtinomis, tai gali būti rimta kliūtis tapti artimiems. Pasitaiko, kad jausdamas „blogus“ jausmus, asmuo stengiasi demonstruoti, kad yra atvirkščiai: pyksta, bet plačiai šypsosi, ar nerimauja, bet dedasi užtikrintas. Kuo daugiau emocijų žmogus laiko nepriimtinomis, tuo daugiau kyla painiavos santykiuose su aplinkiniais. Beje, ir su savimi.

Kokie pokyčiai vyksta organizme, kai nuslopiname emocijas? Kokius sveikatos sutrikimus tai gali sukelti?

Atsakant išsamiai, reiktų daug pasakoti apie streso ligas. Trumpai galima nusakyti taip: žmogus yra vientisas organizmas, todėl į aplinką reaguoja ne tik emocijomis, bet visu kūnu – hormonų, raumenų ir virškinimo sistemomis. Jei leistume sau reaguoti instinktyviai, organizmas darniai atliktų savo darbą. Kai bandome reakcijas kontroliuoti, organizmas vis tiek reaguoja instinktyviai, tik reakcija nepasireiškia elgesiu. Rezultatas būtų panašus lyg padidinę liepsną užkimštume garpuodžio garų išleidimo ventilį, kuris kada nors sprogs.

Šiuo metu streso ligoms formuotis yra labai palanki aplinka, nes viešojoje erdvėje kuriama nuostata, kad priimtinos tik pozityvios emocijos. Į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi daug žmonių, kurie tikina, kad neturi emocinių problemų, tik jaučia nepaaiškinamus skausmus, kyla kraujospūdis ar atsiveria opos. Panikos priepuoliai taip pat labai dažna tos įtampos, kurią patiria psichika, bandydama įveikti nepriimtinus jausmus, išraiška.

Kaip reikėtų padėti sau įvardinti ir išgyventi skausmingas emocijas?

Pradėti tikriausiai reikėtų nuo savo įsitikinimų pergalvojimo – stengtis atpažinti susikurtas emocijų reiškimo taisykles. Jei aptinkame, kad tos taisyklės gerokai varžo arba yra netinkamos, reikėtų bandyti jas koreguoti. Bet kuriuo atveju reikėtų stengtis leisti sau jausti viską. Paskutinis žingsnis būtų ieškoti tokių žmonių, su kuriais galima jausti visokias emocijas, kitaip tariant  tokie žmonės, jas atskleidus, supranta ir palaiko. Būna, kad be psichologo pagalbos susivokti nepavyksta, pavyzdžiui, jei žmogus galvoja, kad niekada nepyksta ar neliūdi, tai savarankiškai atpažinti ir išgyventi to, ko esą nejaučia, sunku.

Skaityti toliau

Lietuva

Ligonių kasos: vaistinėms privalomų vaistų sąrašas padidėjo trigubai

Paskelbta

Liepos pradžioje įsigaliojęs vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas sudaro visas sąlygas, kad Lietuvos gyventojai už geriausią kainą galėtų įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų. Sąraše – daugiau kaip 200 pavadinimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų vaistų.

Siekdama užtikrinti pacientų galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuolat koreguoja vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams tvarkos aprašą bei atnaujina vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Palyginti su buvusiuoju, naujasis sąrašas pailgėjo net tris kartus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tvarkos aprašas pasikeitė kovo 2 d., tačiau dėl koronaviruso jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki liepos 1 dienos.

„Be skausmą malšinančių, kraujospūdį mažinančių, širdies veiklą gerinančių, glaukomos gydymui skirtų vaistinių preparatų, jame įrašyti vaistai nuo cukrinio diabeto, depresijos, astmos, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti. Tarp naujienų – vaistai vėžiui, odos ligoms gydyti, taip pat antiparazitiniai vaistai bei vaistai reumatinėms ligoms gydyti”, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

 Specialistas atkreipė dėmesį, kad šįkart formuojant sąrašą vadovautasi nauja nuostata – į jį įtraukti visų dviejų ar daugiau skirtingų gamintojų vaistų grupių populiariausių stiprumų vaistai, kurių pakuotės bazinė kaina yra mažesnė nei 150 eurų. Į šį sąrašą neįtraukiami vieno tiekėjo bei biologiniai vaistai.

„Vaistinės privalo turėti visus minėto sąrašo vaistus. Tiesa, yra padaryta ir išlyga – jei per pusę metų to vaisto nebuvo parduota nė pagal vieną receptą, vaistinėje jo turėti nebūtina”, – sako E. Stropus.

Įsigyjantiems kompensuojamųjų vaistų pacientams svarbu žinoti, kad kiekvienoje vaistinėje kasdien turi būti kompensuojamųjų vaistų, kurių priemoka yra mažiausia. Jų vaistininkas pacientui privalo pasiūlyti pirmiausia.

Vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą galima rasti čia.

Šaltinis: Kauno teritorinė ligonių kasa

Skaityti toliau

Skaitomiausi