Iki to momento, kada Kauno „Aistės-LSU“ pirmą kartą pasirodys aikštelėje 2017/2018 m. sezone, lieka vos keturios dienos. Dėl šios priežasties laikinosios sostinės klubas pristato antrąją 24 faktų apie šią komandą 24 jos gyvavimo metų proga.
- Prieš pirmąjį Viktorijos krepšinio klubo sezoną 1993 metais komanda buvo pakviesta dalyvauti turnyre Tulūzoje, kur dalyvavo vienos pajėgiausių to meto Europos ekipų. Kai turnyro organizatoriai sužinojo, kokiu būdu kaunietės pasiekė Prancūziją, iš pradžių pamanė, kad tai pokštas – prieš išvyką sugedus autobusui, per tris bemieges paras „Viktorija“ į varžybas atvyko vyriausiojo trenerio Vydo Gedvilo, trenerio asistento Rimanto Grigo ir komandos administratoriaus Rimvydo Pasvensko vairuojamais automobiliais. Nepaisant tokios itin „komfortabilios“ kelionės, lietuvėms turnyre neprilygo niekas – jos iškovojo pirmąją vietą, taip tarsi padėdamos pamatus auksiniam sezonui.
- Ilgiausiai vyriausiuoju treneriu klube išdirbo V. Gedvilas, jaunimą krepšinio paslapčių mokęs aštuonis sezonus – nuo 1993 iki 2001 metų. Net ir po 2001-ųjų V. Gedvilas niekur iš komandos nedingo – nors komandos stratego pareigas perėmė Saulius Vadopalas, būsimasis Seimo pirmininkas tapo klubo valdybos pirmininku.
- Pajėgiausiame Lietuvos čempionate klubas iškovojo septynis medalių komplektus. Pirmaisiais metais nuskynus auksą, vėliau dukart pavyko pasiekti sidabrą, o keturiskart – bronzą.
- Prasčiausiais sezonais per klubo gyvavimo istoriją laikytini 1996/1997 ir 2015/2016 m. Kaunietės šiais metais iškovojo tik po dvi pergales ir liko už atkrintamųjų varžybų borto.
- 2000/2001 m. LMKL ketvirtfinalis tarp „LKKA-Kauno“ ir Klaipėdos „Žuvėdros“ baigėsi skandalingai. Serijoje iki dviejų pergalių rezultatui tapus 1:1 lemiamas mačas turėjo būti žaidžiamas Kaune 13 valandą. Vietoj to klaipėdietės atvyko viso labo 17 valandą, pasinaudojusios sena informacija, kurioje buvo nurodytas kitas laikas, bet vis dėlto šioje situacijoje vos nenukentėjo „LKKA-Kaunas“. Šiai ekipai buvo įskaitytas techninis pralaimėjimas 0:20. Klubo vadovybė užprotestavo tokį sprendimą ir pagrasino pasitraukti iš lygos, jei jis nebus pakeistas. Į šį ginčą turėjo įsikišti net tuometinis Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Rimas Kurtinaitis. Daug aistrų sukėlęs LMKL sprendimas visgi buvo atšauktas, ir komandos teisybę išsiaiškino aikštelėje – į pusfinalį žengė „LKKA-Kaunas“, lemiamas rungtynes laimėjęs 62:57.
- Per klubo istoriją atkrintamosiose varžybose „Aistėms-LSU“ teko susidurti su septynių skirtingų miestų ir rajonų atstovėmis: vilnietėmis, kaunietėmis, klaipėdietėmis, šiaulietėmis, marijampolietėmis, uteniškėmis ir Kauno rajono krepšininkėmis. Daugiausia – net 11 kartų žaista su uostamiesčio atstovėmis įvairiais pavadinimais: Klaipėdos universitetu, „Žuvėdra“, „Lemminkainen“ ir „Fortūna“. 8 kartus teko grumtis su komanda, vis keitusia pavadinimus, tačiau kurią neabejotinai pažįsta visi: Vilniaus „Telerina“, „Lietuvos telekomas“, „Teo“ ir Kauno „VIČI-Aistės“. Trečiojoje vietoje pagal dvikovų skaičių lieka Kauno „Laisvė“, su kuria jėgos mėgintos septynis kartus. Viso LMKL atkrintamosiose varžybose „Aistės-LSU“ žaidė 18 sezonų, per kuriuos dalyvauta 38 play-offų etapuose.
- Laikais, kai LMKL karaliavo Vilniaus „Lietuvos telekomas“, vėliau pakeitęs pavadinimą į „Teo“, o dar vėliau persikraustęs į Kauną ir tapęs „Viči-Aistėmis“, varžovėms įkasti Lietuvos krepšinio flagmanui buvo ypač sunku. Komanda, nutraukusia net 65 mačus trukusią pergalių seriją tapo „LKKA-Aistės“ – 2009-ųjų metų pabaigoje ji 67:60 nugalėjo tuometinę Vilniaus „Teo“ komandą, taip tarsi parodydama, jog nėra nieko neįmanomo ir šis Kauno klubas gali kautis su visomis varžovėmis.
- Tais pačiais metais LMKL pirmenybėse susiklostė neįprasta situacija. „LKKA-Aistėms“ buvo įteikti LMKL bronzos medaliai, nepaisant to, kad serija dėl trečiosios vietos buvo pralaimėta. Taip atsitiko todėl, kad antrąją vietą užėmusi Cėsių „Cēsis“ (Latvija) ekipa pirmenybėse dalyvavo be konkurencijos. Tokiu būdu auksas atiteko „Teo“, sidabras – „Lemminkainen“, o bronza – „LKKA-Aistėms“.
- „Aš joms sakiau dar nesipirkti suknelių į sezono uždarymą, dar reikia laimėti“. Šios frazės autorius, ne vienerius metus kaunietes treniravęs Ričardas Maceina, tai sakydamas po antrųjų bronzinės serijos rungtynių žiūrėjo tarsi į vandenį. 2014/2015 m. sezono finišas iki šiol yra vienas skaudžiausių per visą klubo istoriją. Serijoje iki trijų pergalių po pirmųjų dviejų mačų „Aistės-LSU“ pirmavo 2:0, ir trūko tiktai vieno žingsnio iki apdovanojimų. Visgi jo žengti taip ir nepavyko – varžovės, Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės laimėjo triskart paeiliui ir paliko kaunietes su mediniais medaliais.
- 2010/2011 m. sezone Kauno klubas iškovojo LMKL bronzos medalius. Tai lyg ir būtų įprastas faktas ekipos bei lygos metraščiuose, tačiau šis pasiekimas yra unikalus – „Aistės-LSU“ tapo čempionato prizininkėmis, pirmenybėse pralaimėjusios daugiau mačų, nei laimėjusios. Reguliariajame sezone kaunietės užėmė ketvirtąją vietą, laimėjusios 13 rungtynių ir pralaimėjusios 16, o atkrintamosiose varžybose buvo sužaisti dar devyni mačai, iš kurių pergales pasiekti pavyko penkiuose. Viso – 38 rungtynės; laimėta 18, pralaimėta 20. Vis dėlto neigiamas balansas nesutrukdė bronzinėje serijoje 3:2 įveikti Utenos „Uteną“ ir pasipuošti medaliais.
- Net aštuonios krepšininkės, per paskutiniuosius penkerius metus žaidusios „Aisčių-LSU“ klube, per šį laikotarpį spėjo tapti ir Lietuvos čempionėmis. Tai padaryti pavyko Gretai Tamašauskaitei, Jolantai Marmienei, Neringai Skadaitei, Laurai Svarytei, Kamilei Berenytei, Grytei Markevičiūtei, Rasai Knyzaitei ir Monikai Petrauskaitei. Prie šių dviejų krepšininkių galima pridėti ir Akvilę Baronėnaitę bei Gintarę Jasiunskaitę – žaidėjas, Kauno klubą atstovavusias anksčiau, bet tai pat spėjusias pasipuošti LMKL auksu.
- Spalio 10 dieną įvyksiančios rungtynės bus 704-asis mačas „Aisčių-LSU“ komandos istorijoje Lietuvos aukščiausios lygos ir LMKL pirmenybėse. Per ligtolinius 703 mačus kaunietės pasiekė 311 pergalių ir patyrė 392 pralaimėjimus.
Alvydas Žukauskas, „Aistės-LSU“ informacija