Connect with us

Jaunimas kalba

 16-metė šokėja Daniela dalinasi savo darbo patirtimi: „Užsidirbti pradėjau 15-likos” (paauglių rubrika)

Paskelbta

Paaugliai nori užsidirbti, bet nuogąstauja, kad dėl amžiaus tai sunku padaryti. Kaunietė šokėja Daniela Žagunytė yra dešimtokė. Mergina dalinasi patirtimi, kaip jai pavyko pradėti užsidirbti iš savo talento – hip hop šokių. Dar mokykloje besimokanti mergina tapo šokių trenere.

Jaunosios šokėjos istorija prasideda pirmoje klasėje, kur būdama vos tik šešerių metų Daniela pradėjo šokti teatrinius šokius. Aišku, pradėti šokti tokiame amžiuje nebuvo lengva. Šokiai – tai daug disciplinos reikalaujanti sporto šaka. O  Danielai, kaip  6-metei mergaitei, drausmė nebuvo mėgstamiausias dalykas.  Bet savo darbui atsidavusios trenerės mokino mergaites nepasiduoti ir išlaikyti šypseną, net kai kūnas nebegali išlaikyti pozicijos. Iš trenerių perimta motyvacija padėjo siekti laisvumo ir savo kūrybos.

Šokėja su savo studija pasirodydavo darželiuose ir mokyklose, įvairiuose teatruose ir tarptautiniuose pasirodymuose. Galiausiai po 7 metų, išaugusi iš darželių pasirodymų, Daniela pradėjo šokti gatvės šokius. Pritapti nebuvo lengva ir čia, nes ji buvo tarp daugiau patyrusių merginų, be to, jos kūnas nebuvo išlavintas atsidavimui, lengvai stilistikai. Tačiau, savo talento ir pastangų dėka jai pavyko pasiekti merginų lygį ir priklausyti šeimai prilygstančiai komandai. Grupės narėms pavyko iškovoti daugybę prizinių vietų, medalių ir taurių. Danielos diplomų kiekis netilptų net ant visų namo sienų. Didžiausias jos pasiekimas buvo užimti antrąją vietą Pasaulio šokių čempionate.

Dėl savo žaibiško tobulėjimo ir bendravimo, kai Danielai buvo  15-lika – jai buvo pasiūlytas darbas- treniruoti jaunesnes merginas, pereinančias iš teatrinių šokių į hiphopą. Be jokių abejonių ji sutiko norėdama pajusti, ką reiškia būti mokytoja bei iš to užsidirbti. Darbas nebuvo lengvas- merginos prieš ją maištavo, dėl mažo amžiaus skirtumo nejautė pagarbos ir klusnumo. Daniela buvo labiau kaip draugė negu trenerė. Prie sunkumų prisidėjo ir laiko trūkumas- reikėjo rasti balansą tarp mokyklos, šokių ir sveikatos. Paauglei galimybė būti trenere suteikė galimybę planuoti laiką, pinigus, į vietą susidėlioti prioritetus ir išbandyti save darbo srityje.

Šiuo metu Danielai dirbti tenka nedaug dėl vykstančių įvairių renginių. Netrukus mergina pasirodys kasmetiniame  Sauliaus Skambino  šokių konkurse „Black and white“ ir Kauno „Žalgirio“ arenoje kartu su P. Vanago ir M. Drobiazko.

Mergina neplanuoja sustoti šokti ir visą širdimi nori pasinerti į mylimiausią jos sportą.

Rubrikos sumanytoja 16-likametė Adrija Žaltauskaitė

Jeigu jūs esate dar paauglystėje pradėjęs dirbti jaunuolis ir norite pasidalinti savo patirtimi – siųskite laiškus el.paštu jaunimas@kaunieciams.lt

Nurodant DARBAS IKI 18m.

Skaityti toliau

Jaunimas kalba

Jaunimui ir ne tik: spektaklis „Superherojai“ atskleidžia tikrąjį paauglių gyvenimą. (Jaunimas kalba)

Paskelbta

Tikros Lietuvos paauglių istorijos G. Labanauskaitės ir L. Vaskovos spektaklyje „Superherojai“.  Drąsus ir nuoširdus scenos kūrinys nebijo aštrių paauglių temų ir pateikia jas itin unikaliai. Spektaklio kūrėjos važinėjo po šalį ir vieną po kitos rinko jaunuolių istorijas. Jas visas sudėjo į teatro sceną ir į viešumą iškelia tokius dalykus, apie kuriuos mažai kas drįsta kalbėti. Išskirtinis spektaklis, sukurtas naudojant verbatim teatrinį metodą, jau spėjo sužavėti Kauno žiūrovus– jį pamatyti turėtumėte ir jūs!

Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė ir režisierė Loreta Vaskova susitiko su 15-18 m. jaunimu iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių: nuo sėdinčių bibliotekoje iki socialiai pažeidžiamų  paauglių, šiuo metu esančių įkalinimo įstaigose ar gyvenančių globos namuose. Moterys sukūrė personažus, kurie prabilo apie tai, kas iš tiesų aktualu paaugliams. Paklausus, ar buvo sunku atsirinkti istorijas, Gabrielė teigė: Tarėmės su Loreta, kurios temos ir istorijos svarbiausios. Tai ir buvo esminė ne tik dokumentinio, bet ir kūrybinio proceso dalis.

Loreta pridūrė: Gaila, kad dėl trukmės nepavyko įtraukti tikrai puikių istorijų, tačiau sudėtinga nebuvo, nes su dramaturge Gabriele Labanauskaite žinojome kriterijus, pagal kuriuos atrinksime.

Moterys apklausė iki penkiolikos paauglių. Jos palaikydavo su jais ryšį, apklausdavo po kelis kartus.

Kaip kilo idėja pastatyti šį spektaklį?

Dramaturgė Gabrielė pasakojo apie tai, kaip atsirado ši idėja: Tai buvo režisierės Loretos Vaskovos pasiūlymas ir puiki idėja. Prie spektaklių vaikams artėjau pamažu, džiaugiuosi, kad atėjo laikas ir ypatingai paauglių auditorijai, kuri yra labai įvairialypė, skirtinga, nepaprasta.

Režisierė Loreta Vaskova dienraščiui teigė, kad po pirmo bandymo sukurti spektaklį paaugliams, jai vis norėjosi grįžti prie šios temos: Prieš keletą metų teko sukurti paaugliams spektaklį 59’online”, po šio bandymo, vis norėjosi grįžti prie paauglių grupės ir vėl sukurti jiems ką nors, tik šį kartą imantis sudėtingesnių temų. Galutinai idėja susiformavo, kuomet Ineta Siukevičiūtė pasikvietė mane vesti dirbtuvių Kauno tardymo izoliatoriuje, už ką jai esu labai dėkinga.  Manau, kad tuomet aš supratau, jog noriu judėti ta kryptimi, link socialinės temos.

Nė viena istorija nėra vienoda, kadangi visi esame skirtingi. Spektaklis neketina teisti, moralizuoti ar mokyti, kas yra teisinga ar neteisinga. Jo kūrėjai nori atverti langą į kitokią realybę, kurioje galbūt pamatysime patys save ir lengviau suprasime kitus.

Ne vien paaugliams, bet ir jų tėvams

Tačiau šis spektaklis nėra vien paaugliams ar jaunimui. Spektaklis aktualus visiems, todėl kad jis nėra baigtinis rezultatas, bent jau kaip aš tai suvokiu, o labiau didelio proceso dalis – iš pradžių tai buvo mūsų su Loreta tyrimas, domėjimasis. Tada susitikinėjimai su paaugliais, interviu.  Vėliau – dokumentikos apdorojimo ir atrankos procesas. Tad spektaklį, tikiuosi, galima pratęsti diskusijomis, aptarimais, ką pamatė ir kaip suvokia savo pasaulį ne tik paaugliai, bet ir prie jo prisidedantys suaugusieji. Kitaip tariant, spektaklis prasidėjo dialogu su paaugliais, norėtųsi, kad dialogu jis ir prasitęstų. – apie spektaklio kūrimo procesą  dienraščiui papasakojo dramaturgė Gabrielė.

Režisierė Loreta pritarė kolegei: Šis spektaklis yra nuo pat pradžių sąmoningai kurtas paauglių auditorijai ir ten vaizduojamos problemos atrinktos atsižvelgiant į juos. Aišku, tėvai, norintys susipažinti su paauglių pasauliu taip pat mielai kviečiami.

Išskirtinis vaidybinis sprendimas

Trys spektaklio aktoriai – Kamilė Petruškevičiūtė, Mantas Bendžius ir Šarūnas Januškevičius – sugebėjo puikiai atlikti ne tik šešių pagrindinių veikėjų, bet taip pat jų tėvų, policijos pareigūnų ar kitų šalutinių veikėjų vaidmenis. Idėja kilo procese. Spektaklyje Superherojai aktoriai vaidina ne tik po du pagrindinius, bet ir labai daug kitų veikėjų. Toks sprendimas scenoje leidžia žaisti kitokiomis taisyklėmis. Turiu mintyje „atviromis kortomis” nesislepiant ir nebandant apgauti, kad tai, kas vyksta scenoje yra tikras, kartais žiaurus ir negailestingas gyvenimas, nors spektaklyje ir vaizduojame dokumentines istorijas“ – teigia  spektaklio „Superherojai“ režisierė Loreta.

Būtent ši idėja ir kompozicija suteikė spektakliui humoro jausmo ir savito žavesio. Aktoriai taip pat dėmesio bei šilumos suteikė ir patiems žiūrovams, tačiau kokio, pamatyti turėtumėte patys!

Vaizdinis apivadalinimas (pradedant kostiumais ir baigiant choreografija) suteikia spektakliui ne tik daug gerų emocijų, bet ir verčia susimąstyti ir labiau įsigilinti į šiuolaikinių paauglių sunkumus. Kauno kameriniame teatre jį galite pamatyti sausio 14-ą ir vasario 13-ą. Įsigyti bilietus galite čia.

Skaityti toliau

Jaunimas kalba

Knygos, kurias turi perskaityti kiekvienas paauglys (Jaunimas kalba)

Paskelbta

Paauglystė dažnai neapsieina be streso ir psichologinių bei gyvenimiškų problemų. Su tuo susitvarkyti gali padėti knygos! Jų veikėjai gali padėti nesijausti ne savo vietoje ir papasakoti nusistatymus keičiančių istorijų. Čia – TOP 5 knygos apie psichologines ir gyvenimiškas problemas, kurias turėtų perskaityti kiekvienas: tiek norintis palaikymo, tiek norintis geriau suprasti kitus.     

Jay Asher Trylika priežasčių kodėl

Klėjus Džensenas, grįžęs iš mokyklos, prie namų slenksčio randa keistą siuntinį. Jį atplėšęs, išima keletą kasečių su Hanos Beiker – savo klasės draugės ir pirmosios meilės – įrašais.

Prieš porą savaičių nusižudžiusios Hanos balsas jam atskleidžia trylika priežasčių, dėl kurių ji nusprendė išeiti iš gyvenimo. Klėjus esąs viena iš jų. Jeigu išklausysiąs visus įrašus, sužinosiąs kodėl.

Klėjus visą naktį klaidžioja po miestą, užsukdamas į Hanos minimas vietas, suvokia jos skausmą, jausmus ir klaidas, be to, sužino nemažai tiesos apie save, kuri jam anaiptol nėra maloni…

Nagrinėdamas priežastis, atvedusias knygos veikėją mokinukę Haną iki savižudybės, autorius teigia mintį, jog „labai svarbu suvokti, kaip mes elgiamės su kitais” ir ar koks mūsų poelgis ar žodis nebus paskutinis lašas kito žmogaus kančių taurėje.

Daug paauglių, perskaitę knygą, Hanos jausmus ir išgyvenimus atpažino kaip savo ir sugebėjo įvardyti jos pačios klaidas, o svarbiausia, nusprendė ieškoti pagalbos, kurios Hana taip ir nesulaukė.

Nathan Filler „Skausmingas krytis“

Observer: Prikaustanti istorija apie sielvartą, pamišimą ir netektį. Fileris puikiai atskleidžia juodąją gyvenimo komediją, o Metjus – charizmatiškas pagrindinis veikėjas, kuris įtraukia jus, nors jo pasaulis griūva.”

Aš papasakosiu jums, kas atsitiko, nes tokiu būdu susipažinsite su mano broliu. Jo vardas Saimonas. Man regis, jis jums patiks. Man labai patinka. Bet po poros puslapių jis mirs. Ir jis niekada nebebus toks, koks buvo.

Yra knygų, kurių negali padėti į šoną, kurios visą naktį neleidžia tau užmigti.

Yra knygų, kurios mums atskleidžia slaptas gyvenimo puses ir mums leidžia jas išgyventi.

Yra knygų, kurios vien dėl sumaniai parinktų žodžių ilgam išlieka mūsų mintyse.

Skausmingas krytis” yra viena iš šių knygų.

Skausmingas krytis”, papasakotas pagrindinio herojaus balsu, stulbinamai piešia vieno žmogaus smukimą į psichinę ligą. Tai drąsus ir novatoriškas romanas, vienas įdomiausių naujų balsų šiuolaikinėje grožinėje literatūroje.

Jana Frey Oras pusryčiams. Kaip aš lioviausi valgyti

Romane „Oras pusryčiams“ pasakojama apie Serafiną, turinčią ir vokiško, ir itališko kraujo. Mergaitei keturiolika, ji sveria šešiasdešimt keturis kilogramus ir jai tai nė kiek netrukdo, bet jos gyvenimas pasisuka kita linkme. Ji turi palikti Italiją, mylimą senelę ir su šeima persikelti į Vokietiją. Čia mergaitė nepritampa. Ji norėtų būti liekna, graži ir mėgstama kaip jos draugė Ernestina. Serafina nusprendžia: ji turi numesti svorio!

Mergaitė pradeda laikytis dietos, jos pojūčiai visiškai sutrinka, ji nebeįstengia išsikapstyti iš tos beprotybės rato. Serafina badauja, kol atsiduria ant mirties slenksčio.

Knyga „Oras pusryčiams“ paremta tikrais įvykiais. Rašytoja Jana Frey atskleidžia skaitytojams lieknumo manijos apsėstų merginų pasaulį.

John Green Aliaskos Beieškant

Dar vienas “Dėl mūsų likimo žvaigždės kaltos” autoriaus darbas.

Šešiolikmetis Mailzas Holteris – nuobodžiaujantis, vienišas paauglys, kurio didžiausias pomėgis rinkti garsių žmonių paskutinius žodžius.

Pasak paties Mailzo, jo gyvenimas jam atrodo „vienas didelis neįvykis“. Tad jis ryžtasi palikti tėvų namus Floridoje ir vykti į internatinę mokyklą Alabamoje.

Čia jis sutinka  savo naujuosius draugus: kambario kaimyną Čipą ir seksualią, linksmą, protingą, egzotišką, bet jau „užimtą” Aliaską Jang, kurią beprotiškai įsimyli.

Sukasi nuotaikingas paauglių gyvenimas su savo pramogomis, rūpesčiais ir rizikingais nuotykiais, kol kartą netikėčiausiu metu suskamba Aliaskos telefonas. Mailzo gyvenimas pasikeičia 180 laipsnių kampu…

Šis kūrinys įkvepia susimąstyti apie svarbiausius gyvenimo klausimus arba tiesiog primena, kokie jie svarbūs. Knyga išversta į daugelį kalbų, įtraukta į jaunimo skaitomiausių knygų sąrašus, lyginama su J. D. Selindžerio romanu Rugiuose prie bedugnės.

Ruta Sepetys Nelengvu Keliu

17-metę Džozę Moren kiekvieną dieną lydi nusivylimas: mama, susidedanti su netikusiais vyrais, apkalbos ir gėda, kad visi miesto žmonės ją laiko tokia pat kaip jos motina. Džozė iš gyvenimo tikisi daugiau, nei jai gali pasiūlyti lengvo gyvenimo miestu pramintas Naujasis Orleanas. Ji sunkiai dirba, kad galėtų studijuoti elitiniame koledže, ir sugalvoja planą pabėgti iš apgailėtino miesto, kuriame ji įstrigusi tarp dviejų pasaulių: nusikalstamo ir svajonės gyventi kitaip nei mama. Paslaptinga mirtis Prancūzų kvartale sujaukia jos planus, Džozei tenka ieškoti tiesos ir pasirinkti tarp mamos ir vienintelio išties besirūpinančio ja žmogaus…

Be knygoje gausių prasmingų minčių, R. Sepetys meistriškai sukūrė istoriją, pilną paslapčių ir melo, taip pat priminė, kad pasirinkimai daro įtaką mūsų likimui.

Skaityti toliau

Jaunimas kalba

19-metis Amandas dar mokykloje savarankiškai sukūrė sėkmingą verslą (Jaunimas kalba)

Paskelbta

Vaikinas dar būdamas paauglys sukūrė savo pirmąją veiklą, iš kurios pradėjo uždirbti pinigus. Vienuoliktoje klasėje kartu su draugu pradėjo taisyti kompiuterius. Dabar jis studijuoja KTU ir tuo pačiu metu dirba kibernetinio saugumo sprendimus kuriančioje įmonėje. Jis užmerktomis akimis išardytų kompiuterį. Ir čia studentas nesustoja! Motyvuotas ir darbštus vaikinas jau dirba prie ateities projektų. Čia – Amando istorija. 

Verslas Amandą lydėjo nuo pat mažumės

Vaikystėje Amandas gyveno tame pačiame name kaip ir močiutė, kuri turėjo šakočių kepyklą. ,,Auklės aš neturėjau, mane visada prižiūrėdavo močiutė. Jei reikėdavo pirkti kokius nors produktus – visada važiuodavau kartu. Matydavau, kaip kiekvieną dieną po kokius dvidešimt kartų klientai ateina, išeina, vėl ateina. Buvau nuolatinių klientų skambučių sūkury. Gaunasi taip, kad jau nuo mažens gyvenau versle.” – pasakoja Amandas. Na, o jaunuolio mama – buhalterė, taigi tekdavo susidurti ir su skaičiais.

Į darželį Amandas nėjo. Vietoje to, jis augino savo gėles, kurias visas iki vienos pardavė! ,,Net ir nuo vaikystės, visiems pinigai yra įdomūs. Tačiau mane labai domino kaip juos uždirbti. Dauguma mažų vaikų gautus pinigus greitai ištaško. O man labai patiko taupyti! Aš visada taupydavau. Visus dviračius ar telefonus nusipirkau pats. – kalba Amandas, – Labiausiai esu dėkingas savo tėvams. Būtent tai, kad jie man nepirkdavo nereikalingų daiktų, išmokė mane valdyti pinigus.”

,,Kai buvau 12, mano tėtis labai susidomėjo bitėmis. Tuo metu ir aš nusipirkau savo pirmą bičių avilį” – kalba studentas. Prie šios iniciatyvos prisidėjo tiek Amando mama, tiek tėtis. Netrukus šis bendras hobis pavirto šeimos verslu. Šiuo metu šeima turi virš 45 avilių – apie 3 tonas medaus per sezoną!

Būtent prasidėjus šiam šeimos verslui Amandas pradėjo domėtis marketingu: ,,Pradėjau mokytis kaip parduoti medų. Gilinausi į Facebook, skelbimus ir panašiai. Kiek laikas leidžia, tuo užsiimu ir dabar.”

Verslininkas jau mokyklos suole

Devintoje klasėje, atėjęs į gimnaziją, moksleivis pradėjo lankyti programavimo būrelį. Būtent nuo to prasidėjo jo pirmasis rimtas verslas. ,,Taip išėjo, kad informatikos mokytojas tuo pačiu buvo ir ekonomikos mokytojas! Jis labai skatino įkurti Junior Achievement mokinių mokomąją bendrovę. Tuo metu jau labai domėjausi kompiuteriais. Tvarkiau kompiuterius savo sesei, sesės draugėms. Ir tuomet pagalvojau, o kodėl gi visko neįforminus ir nepažiūrėjus, kaip čia bus? Neturėtų būti kažkoks didelis skirtumas. Sakau, why not, let’s go!” –  prisimena Amandas.

Informatikos būrelyje, jis susipažino su labai imliu ir norinčiu dirbti bendraamžiu. Kartu jie nusprendė įkurti bendrovę. Visai netrukus, po kelių mėnesių, prie jų prisijungė dar vienas komandos narys, atsakingas už socialinius tinklus. Ir taip ši komanda vienuoliktoje klasėje pradėjo vystyti savo verslą – ,,Afixą”.

,,Vienas iš svarbiausių aspektų, kuris lėmė mūsų verslo sėkmę, buvo ,,Google My Business”. Ten mus surasdavo pagrindiniai mūsų klientai. Socialiniai tinklai. Eh, buvo šiokia tokia reklama. Tačiau daugiausia ten apsilankančių žmonių jau žinojo, kas mes tokie. ,,Google My Business” patalpino mus į Google paiešką ir Google žemėlapius. Mums labai padėjo ir mokykla – davė mums kabinetą savo verslui.” – pasakoja devyniolikametis.

Duotą kabinetą jaunieji verslininkai išnaudojo tiek, kiek tai buvo įmanoma. Vienintelė problema ta, kad jiems reikėjo nurodyti klientams paskambinti prieš atvykstant: ,,Mūsų lokacija nurodyta mokykloj. Mes ne visada juk mokykloj.”

Pagrindiniai Amando ir jo draugų klientai buvo iš Molėtų, apie 30 kilometrų nuo Utenos, kur jie tuo metu gyveno. ,,Mūsų logotipas buvo atidirbtas, atrodėm patikimai, taigi visiems susidarydavo įvaizdis, kad mes esame senbūviai. Kai kurie atveždavo kompiuterius. Prižiūrėdavo taip kreivai. Čia kiek jums metų? Ar čia legit?” – juokiasi Amandas.

Laikui bėgant jų verslas įgavo pripažinimo. Moksleiviai buvo pakviesti į radijo laidą ,,Utenoje nieko nevyksta”. Taip pat buvo nominuoti į Utenos jaunimo apdovanojimus. Deja, nominacijos tuomet jaunuoliai nelaimėjo. Tačiau laimėjo kitais metais!

Pripažinimą gavo ir mokykloje. ,,Būdavo, kad einam koridoriumi ir kokia lietuvių kalbos mokytoja klausia: ,,Tai ten jūs įkūrėt?” – Taip, mes!”

Antrais metais mokiniai nusprendė atsiskirti nuo Lietuvos Junior Achievement ir toliau plėtoti verslą patys. ,,Dažniausiai būdavo taip, kad atnešdavo kokį kompiuterį, o aš iki antros nakties jį taisydavau. Norėjau atkreipti daugiau dėmesio į savo mokslus, taigi pasisamdėme daugiau darbuotojų.” Verslas judėjo į priekį.

Įžymybė saulėtame Kipre

Dvyliktoje klasėje Amando mokykla dalyvavo Erasmus projekte, kurio iniciatyva išsiuntė 4 mokinius į užsienį. Tuo metinis dvyliktokas gavo progą savaitę atstovauti savo bendrovę Kipre! Na, o patys projekto dalyviai liko sužavėti jo verslu.

,,Pats projektas buvo parašytas rusiškai. Ir ar tarp vertimų, ar tarp kažko kito atsitiko klaida. Visos kitos šalys kūrė netikras firmas. Pavyzdžiui vieni buvo nusprendę daryti oro uostą. Tiesiog tokios pakvaišusios idėjos, viskas ant popieriaus. Kai mes atvažiavome su tikru, veikiančiu verslu visi buvo apšalę. Pirmą dieną aš patyliukais pasakiau už mane atsakingam žmogui apie savo tikrą verslą. Toje mokykloje, kurioje vyko projektas pasklido kalbos. Aš ateinu į mokyklą, o prie manęs pribėga mokiniai ir manęs klausia apie mano įmonę! Ir aš toks pasimetęs. iš kur? Kaip jie žino? Kaip? Aš einu į paskaitą, mane iš vieno šono tempia mokytoja, o iš kito manęs klausinėja. Jaučiausi kaip įžymybė!” – savo įspūdžiais dalinasi vaikinas.

Sunkūs sprendimai dėl naujos ateities

Kaip ir kiekviename versle, šiame taip pat atsirado problemų. Amandui taip pat teko priimti sunkų sprendimą. Nuo rugsėjo 1-os Amandas jau gyveno ir mokėsi Kaune. Teko palikti ir savo kaip kūdikį išpuoselėtą verslą. ,,Valdyti verslą iš kito miesto būtų buvę sunku. Nemanau, kad tai būtų verta mano nervų. Taip pat, neberadau jame sau asmeninės naudos. Žinai, kai esi protingiausias kambary, reiškiasi tu netinkamam kambary. Nesakau, kad mano komanda buvo prasta. Tiesiog iš bet kokio dalyko tu gali pasisemti tik tam tikrą kiekį. Kuo daugiau pasiimi, tuo sunkiau pasiekti tą likutį. Norėjau išplaukti į platesnius vandenis. Kaip man pasakė Tomas Moška, ,,Turing Society” įkūrėjas, geriau yra trumpalaikis skausmas, dėl ilgalaikės laimės.” – apie atsiskyrimą nuo savo bvendrovės pasakoja Amandas. Išėjęs, jis nebesigręžiojo atgal.

Naujos karjeros galimybės ir ateities tikslai

Dabar Amandas studijuoja KTU. Bendrovei užmiršti reikėjo laiko: ,,Skaudėjo, tikrai skaudėjo. Buvo toks jausmas, lyg kažkas būtų nukirtęs vieną ranką. ,,Afixą” aš prižiūrėjau kaip kokį kūdikį. Jis man labai daug reiškė. Nepaisant to, man smagu pažiūrėti atgal ir pamatyti ką aš sugebėjau padaryti dar būdamas paauglys. Šis verslas tikrai uždėjo didelį pliusą mano gyvenime.” Per 3 mėnesius Amandas susirado kitą darbo vietą – dabar jis dirba ,,Tesonet”. Prie jo patekimo taip pat prisidėjo ir dar mokykloje įkurtoje bendrovėje įgauta patirtis.

Kadangi daug laiko atitenka darbui ir studijoms, naujam Amando projektui lieka ne daug laiko. Tačiau, kaip teigia pats studentas, viskas minimaliais žingsniais juda į priekį. Vasaros pabaigoje Amandas kartu su komanda jau planuoja turėti pabaigtą prototipą. Daugiau apie šį projektą Amandas nenori atskleisti.

Prieš pradėdamas verslą Amandas buvo tipinis kompiuterių moksliukas: ,,Aš buvau nebendraujantis. Mokykloje būdavau vienas iš tų vaikų, kuris su niekuo nešneka. Turėjau tiktai porą draugų. Mano mintyse buvo tik mokslai ir kompiuteriai. Priėjęs prie žmogaus galėdavau papasakot apie mokslus, o apie kompiuterius. ,,Jau sustok, Amandai”.  Kitiems būdavo tiesiog neįdomu. Juk neateisi paklausti ką veiki. Ir taip matosi, ką tas žmogus veikia! ,,Kaip sekasi? Kiek gavai iš to ir to? Apie kompiuterius negali šnekėt.” viskas baigės, neturi daugiau ką pasakyt. Dėl to bijodavau pradėti pokalbį. Visa tai tęsėsi iki ,,Afixo”. Kurdamas verslą nepagalvojau, kad man reikės bendrauti su klientais. Pirmi skambučiai būdavo tokie nejaukūs! Man paskambina, sako ,,Ar čia kompiuteriu remontas?” Aš toks: “TAIP” – juokiasi Amandas.

Jauniesiems verslininkams Amandas nori palinkėti nebijoti klysti. ,,Būti kūrybingam ir nebijoti klysti, to norėčiau palinkėti. Jei paimtume tuos verslo ,,vienaragius” ir jų vadovus, pamatytumėte, kad jie yra ganėtinai seni. Esmė tokia, kad šie žmonės yra padarę tiek daug klaidų, kad jie nebeturi kur klysti! Jie turi tiek daug ryšių, kad jei nebežino kaip kažką padaryti, jie tiesiog paskambina kažkam, kas gali. Nebijokite klysti. Tik per klaidas mes mokomės. Neklysta tas, kuris nedaro nieko.”

Straipsnio autorė 17-metė Julija

Jeigu jūs esate jaunuolis turintis įdomią istoriją ir norite pasidalinti savo patirtimi – siųskite laiškus el.paštu jaunimas@kaunieciams.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi