Ar jau pajutote, kaip prieš Kalėdas, oras prisipildė noro ir pastangų kažkaip aplinkiniams parodyti, kaip jie mums svarbūs, artimesniems – kaip mes juos mylime? Taip nutinka kasmet, tai buvo prieš pernykštes ar bet kurių ankstesnių metų Kalėdas. Dar tame pačiame ore sklando ir vienas kitas patarimas, kaip geriau visą tą meilę parodyti. Vieni siūlo įvairiausias dovanų idėjas kiti, gi kviečia nepamiršti, kad ne dovanose slypi santykių ir meilės esmė. Kaip bebūtų, laukiame mes visi tų švenčių, viso to šurmulio, kad ir vėl galėtume sustoti ir pasakyti savo svarbiausiesiems, kad juos mylime.
O dabar apsidairykite ir gali būti, kad pamatysite vieną asmenį, kuriam galbūt ir vėl pamiršite nusiųsti tą svarbią žinią, vėl nenusiųsite sveikinimo atviruko ar dovanos, ir ko gero net pamiršite, kad apskritai tą asmenį mylite – tai jūs pats. Mylite tikra, nuoširdžia, priimančia meile. Priimančia save visą su visais minusiukais ir pliusiukais, su visomis silpnybėmis ir stiprybėmis, atrodantį taip, kaip atrodote, su visomis netobulomis ir tuo kaip tik labai tobulomis kūno dalimis ir formomis. Ar nepamiršote, ką tas asmuo mėgsta, kas jam teikia malonumą? Ir kada jūs leidote jam tuo pasimėgauti? Ar neužspaudėte savo asmens sunkiais „reikia“, „negalima“, „negražu“, „gėda“ luitais taip, kad jis galbūt pamiršo, kaip apskritai reikia norėti? Juk jei mes nemylėsime savęs, negalėsime iš tikrųjų mylėti ir kitų; jei nemylėsime savęs ir kiti negalės mūsų pamilti.
Prieš šias Kalėdas kviečiu atsisukti į šį nuošaliai stovintį ir kantriai jūsų meilės tebelaukiantį žmogutį ir susidraugauti su juo iš naujo:
- Prabudę ryte pasisveikinkite su savimi, o ne su mobiliuoju telefonu. Leiskite sau prabusti lėtai, pasirąžyti ir pajusti kaip nauja diena pamažu ateina į jūsų gyvenimą. Mokykitės iš kūdikių. Jie rąžosi labai ilgai, kol galiausiai nusprendžia, kad jau laikas atsimerkti.
- Susidraugaukite su savo vidiniu vaiku. Leiskite sau pasidžiaugti mažais dalykais, kuriais džiaugdavotės vaikystėje – krentančia snaige, sniego gniūžte, šilta arbata, skaniu sausainiu. Tenetemdo jūsų džiaugsmo slidūs keliai ar nenukastas sniegas. Juk galima kiemo sniegą nukasti su džiaugsmu ir dar būriu kaimynų. Nepraeikite pro vaikų žaidimo aikšteles nepasisupę sūpynėse, galų gale, paragaukite sniego, kaip tada, vaikystėje, kai su drauge nusprendėte nuvalgyti viso mokyklos stadiono sniegą.
- Palepinkite save tuo, kas teikia malonumą. Jei jau neradote laiko skirti sau 15 minučių ar pusvalandžio, pasakykite sau komplimentą priešais veidrodį.
- Išmėginkite ką nors naujo. Galbūt jau senai svajojate išbandyti kokią veiklą, kodėl ne dabar? O gal mintis kažkam, kas naujo kils labai netikėtai ir spontaniškai. Paragaukite naujo patiekalo. Nuvykite į dar nelankytą vietą, kuri galbūt yra visai netoli nuo jūsų namų, per arti, kad būtų aplankyta (juk mes dažniausiai aplankome toliau esančius objektus), o galbūt kiek tolėliau, bet labai verta jūsų dėmesio.
- Nustokite kovoti su savo gyvenimu ir leiskite sau bent šiame laikotarpyje priimti dalykus kokie jie yra, o ne kokie turėtų būti. Pamatykite, kaip puikiai išaugo jūsų vaikai, kiek nemažai per pastaruosius metus nuveikėte darbe, kokie mieli jūsų draugai, pastebėkite, kaip už sutuoktinio bambėjimo slepiasi rūpestis ir meilė jums.
- Atleiskite sau. Tai ko gero bus didžiausia dovana, kurią galite padovanoti tam nuošaliai stovinčiam ir kantriai laukiančiam asmeniui.