Pastarųjų metų Europos inovacijų švieslentėje Švedija ir toliau išlieka inovacijų lydere. Šalies sėkmė užtikrinant sklandžią verslo ir mokslo partnerystę skatina susipažinti su Skandinavijos galiūnės gerosiomis inovacijų politikos patirtimis. Vasario 14-15 d. Noršiopinge, Švedijoje, vykusiame „EmpInno“ projekto, kuriame dalyvauja ir Kauno mokslo ir technologijų parkas, partnerių susitikime buvo aptartos Europos regionų sumanios specializacijos strategijos (RIS3) ir pristatytas Ostergotlando inovacijų politikos atvejis.
Švedijoje laikomasi regioninės sumanios specializacijos strategijos, kai kiekvienas šalies regionas turi išskyręs būtent savo vietovei būdingas MTEP ir inovacijų raidos kryptis bei prioritetus. Ostergotlando regione inovacijų skatinimo programos nukreiptos į vizualizacijos ir medijų krypties sumanios specializacijos lauką. Susitelkimas į šias kryptis leidžia pasiekti gerų rezultatų – veikia spausdintos elektronikos įrangos erdvės „Printed Elektronics Arena“ (PEA), „Visual Sweden“ iniciatyva, tvarios žemės ūkio pramonės Vreta klasteris.
Pavyzdžiui, PEA atveju yra sukurta testavimo aplinka, kurioje gausu įrangos ir medžiagų mažo kiekio spausdintos elektronikos produktų plėtojimui. Laboratorijose veikia plokščiųjų ekranų spausdintuvai, džiovyklės, paremtos ultravioletinių, infraraudonųjų spindulių arba karšto oru principu, rašaliniai ir kiti specialūs spausdintuvai (veikiantys dry phase patterning principu), R2R technologija paremtas spausdinimo presas, laminavimo įranga, erdvės gamybos analizei ir kita.
Tokia testavimo aplinka atvira visoms įmonės, organizacijoms ir tyrėjams, kurie nori išbandyti spausdintą elektroniką savo produktams arba gamybos procesams. Verslui pridėtinę vertę suteikia ir regione įsikūręs Linšiopingo universitetas bei specializuoti tyrimų institutai, atliekantys tarpdisciplininius tyrimus.
Švedai neslepia, kad tinkamas Rytų Švedijos verslo regiono pozicionavimas, regioninių sumanios specializacijos strategijų įgyvendinimas, viešos ir privačios partnerystės skatinimas, ir vietinės valdžios pajėgumas sukuria koordinuotą inovacijų sistemą. Įdomu tai, kad mokslo ir verslo bendradarbiavimas skatinamas pasitelkiant jau egzistuojančias platformas ir programas, tokias kaip „Projektarena IVM“ platforma arba, pavyzdžiui, ir Lietuvoje veikiančią studentų kūrybinės praktikos programą „Demola“.
„EmpInno“ projekte dalyvauja Vokietijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos partneriai, koordinuojami Vokietijos „Rostock Business and Technology Development“ agentūros. Projektu siekiama panaudoti partnerių įgytą patirtį ir kompetencijas, pasidalinant ir mokantis iš vykstančių RIS3 procesų visuose partnerių regionuose. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai ir kiti inovacijų ekosistemos dalyviai bus mobilizuojami tinklaveikos ir sklaidos renginių metu bei vystant konkrečias projektines idėjas atskiroms RIS3 veiksmų plano priemonėms.