sirdies-ir-kraujagysliu-ligos-atsakingos-uz-daugeli-lietuviu-mirciu

Širdies ir kraujagyslių ligos atsakingos už daugelį lietuvių mirčių

Širdies ir kraujagyslių ligos atsakingos už daugelį lietuvių mirčių

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena, skirta paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir širdies būklei. Deja, nepaisant tobulėjančių technologijų medicinos srityje ir didėjančio visuomenės informavimo, statistika Lietuvoje vis dar negailestinga: vien 2017 metais širdies ir kraujagyslių ligos lėmė 48,1 % vyrų ir net 63,4 % moterų mirčių.

Dažniausiai kenčiame nuo netinkamo gyvenimo būdo

Pasak gydytojo kardiologo Roko Šerpyčio, viskas priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo. „Riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis labai padidina rūkymas. Pavyzdžiui, 40–45 metų amžiaus grupei priklausantis rūkantis asmuo turi 6 kartus didesnę riziką mirti dėl koronarinės širdies ligos. Dar viena opi problema – fizinio aktyvumo trūkumas. Nustatyta, kad šiais laikais žmonės juda apie 20 proc. mažiau nei 8-ąjame dešimtmetyje. Dėl to susiduriame su viršsvoriu, dažnai atsiranda gliukozės kiekio kraujyje padidėjimas, kyla kraujo spaudimas“, – pasakoja jis.

Nutukimą lemia ir netinkami mitybos įpročiai, kurie Lietuvoje yra pakankamai įsisenėję. „Faktinės mitybos tyrimai rodo, kad metų metus pagrindinis žmonių maisto pasirinkimo kriterijus yra kaina. Nors ir žinome, kokie produktai yra sveiki, kokie – ne, problema yra ta, kad žmonėms valgymas nėra svarbi jų dienotvarkės dalis. Mes neskiriame pakankamai laiko maisto ruošai, produktus perkame negalvodami apie jų naudą organizmui, nesigiliname į jų sudėtį“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė.

Tylus šių dienų žudikas – stresas

Nors šiandien vis dažniau kalbame apie sveiką gyvenimo būdą, psichologinės ar psichiatrinės pagalbos temos Lietuvoje dar išlieka tabu. „Nuolatinė įtampa, skubėjimas, prastas miegas, konkuravimas darbe ar net poilsiaujant (pavyzdžiui, kas įspūdingiau paatostogaus) – visa tai jau tapo kasdienybe. Stresas iš esmės nėra sveikatai kenkiantis veiksnys. Pavojus kyla tuomet, kai jis užsitęsia arba yra toks intensyvus, jog viršija organizmo atsistatymo galimybes. Kai stresą patiriame nuolat, kyla širdies susitraukimų dažnis ir arterinis kraujospūdis, didėja MTL („blogojo“) cholesterolio kiekis kraujyje. Pastaruoju metu vis augantis sergamumas širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis siejamas su nuolatiniu, intensyviu stresu ir per mažai skiriamu dėmesiu jo įveikimui“, – problemą įvardija gydytojas psichiatras Marius Karnickas.

Kodėl svarbu nuolat sekti kraujospūdį?

Padidėjęs kraujospūdis (hipertenzija) –  klastinga liga, nes ji nesukelia jokių simptomų, o padariniai pasireiškia tik po daugelio metų. „Pastebime, kad vos pusė žmonių žino, jog turi padidėjusį kraujo spaudimą ir tik dalis jų gydosi tinkamai. Hipertenzija žaloja kraujagyslių sieneles, todėl jose greičiau vystosi aterosklerozė ir smarkiai padidėja tikimybė susirgti miokardo infarktu ar galvos smegenų insultu, todėl svarbu nuolat sekti savo širdies veiklą. Jei kraujo spaudimas esant ramybės būsenoje yra didesnis nei 140 / 90 mmHg, o pulsas nuolat viršija 100 kartų per minutę, būtina kreiptis į gydytojus. Hipertenziją sukontroliavus dar pačioje ligos pradžioje, gydymo rezultatai bus efektyviausi“, – sako R. Šerpytis.

Pasak Dariaus Milkevičiaus, šiandienos technologijos leidžia gan tiksliai pamatuoti kraujospūdį savarankiškai, namuose ar kitoje patogioje vietoje. „Elektroniniai kraujospūdžio matuokliai vis modernėja ir gali pasiūlyti puikių funkcijų. Pavyzdžiui, įrenginiai iš karto matuoja kraujospūdį kelis kartus iš eilės ir nurodo vidurkį, turi prieširdžių virpėjimo detektorius ar net gali pateikti išsamias analizes išmaniuosiuose įrenginiuose. Visa tai padeda laiku pastebėti kraujospūdžio pokyčius ir užkirsti kelią galimoms pasekmėms“.

D. Milkevičius pabrėžia, kad pasimatavus kraujospūdį vieną kartą pas gydytoją ar vaistininką, duomenys gali neatspindėti realios situacijos. „Duomenis galite iškreipti, jeigu prieš matuojant spaudimą neatsipalaiduosite, būsite neseniai stipriai pavalgę, išgėrę kavos ar surūkę cigaretę. Matuojant kraujo spaudimą taip pat svarbu nekalbėti, nesudėti kojos ant kojos, o pajutus bet kokį stresą ar nepatogumą, šią procedūrą atidėti vėlesniam laikui. Norint gauti kuo tikslesnius rezultatus, kraujo spaudimą vertėtų sekti bent keletą dienų iš eilės, tai darant ryte ir vakare, tuo pačiu metu“, – pataria „Microlife Lietuva“ vadovas.

Rūpintis savimi reikia pradėti ankstyvame amžiuje

R. Šerpytis pastebi, kad širdies ir kraujagyslių ligos „jaunėja“, o miokardo infarktu susergama vis ankstyvesniame amžiuje. „Širdies ligos neišsivysto per dieną – šis procesas vyksta daug metų. Jei dar jaunystėje pradėsime sveikiau gyventi, koreguoti rizikos veiksnius, tokius kaip žalingi įpročiai, stresas ar nesveika mityba, tai padės sulėtinti aterosklerozės procesą ir širdies ligos progresuos žymiai lėčiau. Pradėti galima ir nuo paprastų dalykų. Pavyzdžiui, norint gauti teigiamą poveikį sveikatai, pakanka per dieną nueiti bent 6000 žingsnių, o nueėjus daugiau nei 10 tūkst. žingsnių, jau pradeda mažėti svoris. Svarbu, kad sveikos gyvensenos mokytume dar vaikystėje, nes šiame periode galime suformuoti teisingus įpročius, kurie padės išvengti sveikatos problemų ateityje“, teigia gydytojas.

Facebook Comments