Virginijus Spaičys, LSDP Kauno miesto skyriaus Šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
Pastarųjų dienų Kauno aktualija – Krušinskų šeimos likimas, kai, pasielgus nejautriai iš šeimos buvo paimti vaikai. Įaudrinta visuomenė iš šito pavyzdžio daro išvadas, apie Vaiko teisių apsaugos sistemą ir visus socialinėje sferoje dirbančius žmones.
Komentuoti esamą padėtį ir teisti socialinės sferos darbuotojus imasi net tokie politikai ir visuomenės veikėjai, kurie net nėra buvę mieste ar aplinkoje, kurioje vyko veiksmas.
Komentaruose galima rasti visus populistų mėgstamus pasakymus: naujovių neigimą, kaltinimą „tautos“ išdavystėmis, konspiracijos teorijas – esą, Vaiko teisių apsaugos reforma sugalvota tam, kad neva kažkas pasipelnytų, gautų pinigų.
Pagal išimtį daroma išvada apie taisyklę. Ir, aišku, grasinama visuotiniais teismais bei atleidimais. O juk reformos buvo būtinos, kad realiai padėtume socialinėms darbuotojoms.
Tik pradėjęs dirbti priklausomybių sferoje supratau, kaip joms sunku darbe. Kokį kiekį priklausomų tėvų manipuliacijų joms tenka išklausyti praktiškai kasdien. Kiek melų ar pasakų apie „blogas socialines“ prisigalvoja priklausomi tėvai, kad būtų „palikti ramybėje“ ir galėtų grįžti prie alaus bambalio ar degtinės stiklinės. Susipažinus su visu šituo pasauliu, plaukai stojasi ant galvos ir norisi kaip tik galima padėti socialinėms darbuotojoms, kurios turi atlaikyti visą šį puolimą.
Neabejotina, kad populistų politikų ir advokatų dėka, dabar geriantiems tėvams į rankas duodamas naujas ginklas. O socialinių darbuotojų laukia nauji „gąsdinimai atleidimais“. Juk dažnas priklausomas tėvas ar mama niekaip nesupranta, kad vaikų paėmimas – tai paskutinis, kraštutinis būdas priversti atsipeikėti JIEMS PATIEMS.
Visą tai kasdien aiškinti turi socialinė darbuotoja ir, patikėkite, tai nelengvas darbas. Dažnai tai – kaip žirniais į sieną. Prie šito darbo eilės nestovi. Ir ar ką rasime į jų vietą – „išvaikę, atleidę visą socialinę sistemą“ ?
Be abejonės, Vaiko teisių apsaugos įstatymo įgyvendinimo tvarką reiktų koreguoti. Ji turi būti pritaikyta Lietuvos (o ne Norvegijos) visuomenei ir mentalitetui. Tik nuo šios suirutės neturi nukentėti socialiniai darbuotojai. Jie neturi tapti blogiečiais. Ar kažkokiu „vaikų siaubu“.
Mes, Socialdemokratų partija, savo programoje siūlome eiti priešingu keliu – rūpintis socialinės darbuotojos specialybe. Konkretus pasiūlymas: leisti joms dirbti 4 darbo dienų savaitę, suteikti papildomą poilsio dieną. Patikėkite, ne iš kalbų žinau, kaip kiekvieną dieną joms reikia „atsigauti“ po ginčų su tėvais – manipuliatoriais.
Dar vienas dalykas – nuoseklus politinis siekis, kad Lietuvos žmogus gautų orų atlyginimą. Todėl mane šią savaitę tiesiog pritrenkė vieno verslo savininko aiškinimai apie laisvas dienas . Pasirodo, toks ponas Karčiauskas oria darbininko alga laiko 800 eurų, o štai laisvadienius prilygina „prie stikliuko leidžiamam laikui“. Galbūt jam reiktų susitikti su socialinėmis darbuotojomis ir pažiūrėti joms į akis?
Neleiskime manipuliatoriams užgožti esmės – socialinėms darbuotojoms, rūpybos „fronto eilinėms“ turi būti leista dirbti. Ir visokeriopai padėta dirbti nelengvą jų darbą.
Virginijus Spaičys, LSDP Kauno miesto skyriaus Šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas
kaunas.lsdp.lt inf.