Jau kurį laiką stebima vis ryškėjanti tendencija, kad nemažai miestiečių, atsikandę gyvenimo užmiestyje, grįžta arčiau miesto centro. Medicinos srityje dirbanti kaunietė Lina Juškienė Kauno paribyje, netoli Rokų, kartu su šeima praleido daugiau kaip 10 metų. Bet dabar su vyru ir trimis vaikais nusprendė grįžti į miestą, kad galėtų būti arčiau darbų ir kitų veiklų.
Nors nėra statistikos, atspindinčios Lietuvos gyventojų migracijos iš priemiesčių į miestus, bendrame migracijos paveiksle matomas prieš trejus metus gana ryškiai sumažėjęs kaimo gyventojų atvykusių į miestą skaičius, o dabar jis vėl didėja.
„Visai gali būti, kad čia matoma ir sugrįžtančių miestiečių įtaka. Nes bent jau Kaune mes būtent tuo metu stebėjome suaktyvėjusį judėjimą iš miesto į priemiesčius, o dabar vis ryškesnė tampa migracija priešinga kryptimi. Ir tai natūralu, nes žmonėms norisi miesto patogumų, aktyvesnio gyvenimo. Greičiau galima nuvažiuoti į darbą, mažiau laiko skirti vaikų vežiojimui į mokyklą ar būrelius. O ir tokios nedidelės smulkmenos, kaip galimybė ilgiau ir ramiau pavakaroti lauko kavinėje, nueiti į vakarinį kino seansą ar šiltą vasaros vakarą pėsčiomis grįžti iš centro namo, daug ką reiškia“, – išplatintame pranešime cituojama Vaida Šidlauskienė, Kaune NT projektus vystančios bendrovės atstovė.
Gyvenimas užmiestyje tapo išbandymu
Kaunietė L. Juškienė su vyru ir trimis vaikais nusprendė grįžti į miestą, kad galėtų būti arčiau darbų ir kitų veiklų, bei praleistų mažiau laiko automobilyje.
„Tie metai, praleisti užmiestyje tapo tikru išbandymu mūsų šeimai. Grįžau į darbą, vaikai pradėjo lankyti mokyklą, darželį. Prisidėjo būreliai, gimtadieniai, kitokios veiklos. Aš dirbu dviejuose darbuose, vaikus tenka ne tik parvežti namo ir nuvežti į miestą, bet pervežti iš mokyklos į būrelius. Kai kraustėmės į užmiestį svajojome apie švaresnį orą, ramybę, erdvų kiemą, nuosavą daržiuką. Atrodė, kad tai atsvers nepatogumus dėl atstumo. Deja, po darbų maratono ir pastovaus blaškymosi po miestą dažnai nebuvo nei jėgų, nei noro naudotis tais privalumais. Atvirkščiai, dideliame kieme nuolat reikėdavo „zulinti“ žolę, o ir šiaip nuolat atsirasdavo ką tvarkyti“, – pasakojo moteris.
Mažiau rūpesčių
Pasak jos, mintis kraustytis atgal į miestą galutinai subrendo, kai paaugo vyresnieji sūnus. Jie jau būtų galėję savarankiškai grįžti namo iš mokyklos, tačiau užmiestyje esančius namus pasiekti visuomeniniu transportu yra gana sudėtinga.
Pašnekovė skaičiuoja, kad persikrausčius į miestą bus mažiau rūpesčių dėl paties būsto ir aplinkos. Lengviau pasiekiami įvairūs renginiai ir pramogos mieste, daug kur galima pėsčiomis nueiti ar dviračiu nuvažiuoti.
V. Šidlauskienė sako, kad dėl šių priežasčių į miestą kraustosi įvairaus amžiaus ir socialinio statuso gyventojai. Visiems svarbu, akcentuojama išplatintame pranešime, kad ir miesto centrą automobiliu galima pasiekti per kelias minutes, ir kad vieta būtų rami.
statybunaujienos.lt informacija