kauno-rajone-naujas-parkas-kviecia-100-azuolu-ir-himno-zodziai

Kauno rajone naujas parkas: kviečia 100 ąžuolų ir himno žodžiai

Kauno rajone naujas parkas: kviečia 100 ąžuolų ir himno žodžiai

Mažai kas tikėjo, kad pelkėti, krūmynais apaugę trys hektarai Garliavos centre per nepilnus metus virs parku, kurį jo atidarymo dieną pamatęs ne vienas garliaviškis apstulbo: „Gražu. Nuostabus parkas! Čia norisi ateiti!“.

Garliavos Šimtmečio parko atidaryme buvo visko – ir daugybė linkėjimų gražėjančiai, atsinaujinančiai Garliavai, ir Karinių oro pajėgų orkestro maršų, grakščiai žygiuojant Garliavos šokėjoms, ir filmas apie šio augančio Kauno rajono miesto žingsnius iš apleistos vakardienos į didžiulį šuolį pirmyn padariusią šiandieną.

simt1
Nuotr. KRS.

Orą virpino baikerių motociklų varikliai ir ugningos tremtinio Mindaugo Babono eilės, automobilių mėgėjai galėjo paganyti akis vintažinių transporto priemonių parodoje, muzikos gerbėjai – paklausyti Vytauto Šiškausko koncerto. Bet svarbiausia, kad Garliavos Šimtmečio parke pasodintas simbolinis šimtasis ąžuoliukas. Tai – tarsi baigiamasis akordas prieš 1,5 metų Kauno rajono savivaldybės vadovų galvose gimusiai idėjai: ne išparduoti sklypais, o paimti visuomenės reikmėms priešais Garliavos bažnyčią plytintį didžiulį apleistą sklypą ir jame savivaldybės lėšomis įkurti parką Garliavos bendruomenei.

Ne vienas į ąžuolų sodinimo talką Šimtmečio parke atėjęs garliaviškis prisipažino, kad netikėjo, jog apleistą pelkėtą vietą pavyks paversti parku. Rezultatas nustebino  – parkas, kuriame pavasarį pasodintas 51, o dabar, per atidarymą, – 49 ąžuoliukai, puikuojasi ne tik 100 medelių, bet ir pribloškiama metamorfoze: ši vieta pasikeitė neatpažįstamai.

Dar trūksta vaikų žaidimų ir sporto erdvės, apšvietimo, suolų, asfaltuotų takų, bet jau tyvuliuoja tvenkinys akmenimis sutvirtintais krantais, žaliuoja veja, į saulę stiebiasi ąžuoliukai, švyti naujas stogastulpis ir į Lietuvos rekordą pretenduoja ilgiausia medžio skulptūrinė kompozicija: daugiau nei 80 metrų nusidriekę iš ąžuolo išskaptuoti Lietuvos himno žodžiai. Tai – žinomo skulptoriaus, tautodailininko garliaviškio Adolfo Teresiaus idėja, kurią jam įgyvendinti padėjo 20 geriausių Lietuvos medžio skulptorių. Kiekvienas išdrožė po 2-3 Tautiškos giesmės žodžius, o A. Teresius – keliskart daugiau. „Nėra daugiau tokio dalyko Lietuvoje. Tik Garliavoje“, – šypsojosi unikalaus projekto autorius.

Per parko atidarymo šventę ąžuoliukai buvo sodinami su dedikacijomis: Lietuvos savanoriams, tremtiniams, partizanams, tarpukario ministrų kabineto nariams, prezidentui Kaziui Griniui. Vienas ąžuolas – parko signatarės Kauno rajono savivaldybės. Jo šaknis žemėmis užpylė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Šimtmečio parkas005
Nuotr. KRS.

Daug ąžuoliukų sodino garliaviškių šeimos. Kristina ir Audrius Klimai medelį įkasė keturiese – jie, tėveliai, ir atžalos – 6 m. Rugilė ir 2 m. Aivaras. „Klimų ąžuolas, – juokėsi Kristina. – Mes čia ateidavome stebėti, kaip iš šlapios apžėlusios pievos gimsta parkas. O dabar ateisime pažiūrėti, kaip auga mūsų ąžuolas.“

„Pranai, reikia dar žemių“, – ragino vyrą Janina Dapkienė. Brandaus amžiaus pora sodino dar vieną jauną Šimtmečio parko medį. „Mes netoliese gyvename, ateisime palaistyti savo ąžuoliuko“, – pažadėjo garliaviškiai.

„Ne be reikalo sakoma – jei yra gera idėja, bus, kas ją įgyvendins“, – linkėdama, kad parkas taptų bendruomenės draugystės, vienybės vieta kalbėjo Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė. „Palyginti su šio parko idėja, finansavimas yra tik smulkmena, kuria galėjo prisidėti savivaldybė, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Antanas Nesteckis. – Šio parko tikslas nuo pat pradžių buvo, kad jį kurtų bendruomenė, kad parkas padėtų jai susiburti.“

Facebook Comments