Susitikimuose su vartotojais AB „Kauno energija“ specialistai pastebi, kad šilumos kaina nėra labiausiai akcentuojamas dalykas. Žmonėms žymiai svarbiau, kiek iš viso teks mokėti už šildymą tą ar kitą mėnesį, kodėl vieną mėnesį tenka mokėti daugiau, kitą – mažiau, kodėl pas kaimyną gerokai šilčiau, o mokėti teikia tiek pat ir pan.
Į visus šiuos klausimus geriausiai gali atsakyti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, administratoriai ar bendrijų pirmininkai, nes mokėjimai už šildymą labiausiai priklauso nuo pastate suvartoto šilumos kiekio. Šis, savo ruožtu, priklauso nuo pastato būklės, lauko oro temperatūros ir patalpose norimos palaikyti temperatūros.
Be abejo, mokėjimai už šildymą priklauso ir nuo šilumos kainos, tačiau lemiamą įtaką mokėjimų už šilumą dydžiui daro būtent jos suvartojimas.
Pastatų būklė lemia, kaip efektyviai šiluma juose bus vartojama. Kuo geriau pastatas prižiūrimas, tuo mažiau šilumos iššvaistoma. Šildymo sezono metu sąskaitos už šilumą kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginat su prastos būklės ir blogai prižiūrimais daugiabučiais gyvenamaisiais namais, skiriasi nuo 5 iki 8 kartų.
Atkreiptinas dėmesys, kad tiek šilumos kaina, tiek lauko oro temperatūra visiems buvo vienoda. Todėl akivaizdu, kad daugiausiai mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą skyrėsi dėl skirtingos pastatų būklės.
Ką daryti?
Atsakymas – pagal išgales gerinti savo gyvenamųjų pastatų būklę ir diegti šilumos taupymo priemones. Paprastesnėmis taupymo priemonėmis gali pasirūpinti patys gyventojai, sudėtingesnėmis – pastatų administratoriai ar bendrijų pirmininkai.
Kaip žinome, daugiausia šilumos prarandama per išorines pastatų sienas, langus, duris, rūsių langelius, pamatus bei stogus. Todėl efektyviausias būdas sustabdyti šiuos praradimus – kompleksinė pastato renovacija. Tai sudėtingas ir gana brangus būdas, tačiau jis apsimoka ir atsiperka, ypač, jei pasinaudojama paramos programomis. Lietuvoje ir Kaune esantys pavyzdžiai rodo, kad, įvykdę kompleksinę pastato renovaciją, gyventojai sutaupo nuo 40 iki 60, o atskirais atvejais net iki 75 proc. šilumos. Atitinkamai sumažėja ir gyventojų už šilumą mokami pinigai.
Pigesnis ir greitesnis būdas yra šilumos punkto įrenginių atnaujinimas ir automatizavimas. Automatizavus, sistema reguliuoja šildymo intensyvumą patalpose pagal lauko oro temperatūrą ir tokiu būdu taupo gyventojų pinigus.
Automatizuojant šilumos punkto įrenginius, patartina izoliuoti ir neizoliuotus ar tik iš dalies izoliuotus vamzdynus, sklendes, ventilius ir šilumos punktuose esančią armatūrą, nes dalis šilumos pastatuose prarandama per juos.
Reikėtų nepamiršti užsandarinti ir rūsių langelių, nes per juos taip pat į lauką išeina nemažai šilumos.
Dažnai žmonės skundžiasi, kad gyvena pernelyg karštai ir priversti atsidaryti langus arba, kad jų butuose pernelyg vėsu, palyginus su kaimynais, o mokėti tenka tiek pat. Tai yra beveik kiekvieno senos statybos daugiabučio problema. Tai, kad butuose šildoma nevienodai, yra išbalansuotos namo šildymo sistemos požymis. Dažniausiai jis atsiranda dėl netinkamos šildymo sistemų eksploatacijos arba dėl savavališkų ar netinkamai atliktų šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymų. Dėl to, labai svarbu tinkamai šildymo ir karšto vandens sistemas subalansuoti. Šiuo tikslu turėtų būti tinkamai išplaunamos pastatų šildymo sistemos ir ant stovų sumontuojami balansiniai ventiliai.
Dar viena, palyginti, paprasta šilumos taupymo priemonė yra ant radiatorių sumontuojami termostatai – prietaisai, padedantys reguliuoti patalpos oro temperatūrą. Jie palaiko vartotojo nustatytą temperatūrą tol, kol termostatas nenustatomas kitaip. Tačiau šie prietaisai duoda naudos tik naujos statybos arba renovuotuose pastatuose, kuriuose buvo modernizuota šildymo sistema.
Visus šiuos išvardintus darbus gali ir turi atlikti tik Jūsų pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojai turėtų reikalauti iš jo, kad šie darbai būtų atlikti.
Paprastesnėmis šilumos taupymo priemonėmis gali pasirūpinti ir patys gyventojai.
Didžiausi šalto oro srautai į patalpas patenka pro nesandarius langus ir duris. Tad natūralu, kad pirmiausia reiktų juos užsandarinti. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos galima užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą.
Tuo pačiu principu galima užsandarinti ir buto ar laiptinės lauko duris.
Siekiant, kad šiluma netrukdomai sklistų į kambarį, nereikėtų užstatyti radiatorių baldais ar uždengti jų dekoratyvinėmis grotelėmis ar užuolaidomis. Didelių gabaritų baldus patartina statyti prie išorinių sienų.
Saulėtomis šaltojo sezono dienomis patartina atitraukti užuolaidas ar žaliuzes. Taip leisite saulės spinduliams apšviesti ir papildomai pašildyti Jūsų būstą.
Kambariuose už radiatorių patartina įrengti šilumą atspindinčius ekranus iš folijos ar skardos, kurie atspindi iki 90 % infraraudonųjų spindulių ir sąlygoja patalpos oro temperatūros padidėjimą 1 – 2 ºC.
Patalpas vėdinti patariama plačiai atidarius langus ir sukūrus trumpalaikį skersvėjį, kuris pakeičia orą patalpoje, bet nesuspėja jos atvėsinti. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu pamažu, bet ilgą laiką.
Esant galimybei, rekomenduojama įstiklinti balkonus ar lodžijas. Jų įstiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną. Jei galite, po medinėmis grindimis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
Šilumą padeda sutaupyti ir karšto vandens vartojimo įpročių pakeitimas. Pavyzdžiui, mažiau karšto vandens sunaudojama prausiantis po dušu, o ne prileidžiant į vonią, indus plaunant užkimštoje kriauklėje, o ne po tekančia srove ir pan.
Jei indus plaunate indaplove, o skalbiate automatine skalbimo mašina, karšto vandens dažniausiai išvis nenaudojate, tačiau šiais atvejais naudojate nemažai elektros energijos.
kaunoenergija.ltinf.