kauno-architektas-t-kucinskas-siandien-kurejai-nedirba-pavieniui

Kauno architektas T. Kučinskas: „Šiandien kūrėjai nedirba pavieniui“

Kauno architektas T. Kučinskas: „Šiandien kūrėjai nedirba pavieniui“

Architektūra – šimtmečius skaičiuojanti meno ir mokslo rūšis, kurios dėka gyvename ne tik gražiai, bet ir saugiai bei patogiai. Tiesa, besigrožėdami nuostabiais pastatų fasadais ar miesto erdvėmis tik nedaugelis susimąsto, kiek daug fizinių bei emocinių pastangų pareikalauja šio grožio įgyvendinimas. Sėkminga architektūra – ilgo ir nuoseklaus komandinio darbo rezultatas, bet prieš tai laukia ilgas “Geltonų plytų” kelias svajonės link. Apie tai, kaip plyta po plytos tenka statyti savo patirtį, pažinti erdvės valdymo, kompozicijos, ergonomikos, tinkamo medžiagų panaudojimo bei lietuviškų įstatymų subtilybes pasakoja architektas ir pastatų projektavimo įmonės „Postforma“ pastatų projektų vadovas Tomas Kučinskas.

Architekto kelią lėmė potraukis piešimui ir matematikai

Gyvenamuju namu kvartalas Kaune
Gyvenamųjų namų kvartalas Kaune (inf. Tomas Kučinskas)

Tomas Kučinskas sako, kad nuo pat mažens mėgo piešti, tačiau tuo pačiu buvo itin stropus matematikos ir informacinių technologijų mokinys, todėl baigęs mokyklą nusprendė išmėginti savo jėgas specialybėje, kuri puikiai derina tiksliuosius ir humanitarinius mokslus – architektūroje.

Realūs prisilietimai prie architekto darbo prasidėjo nuo pastatų maketų, techninių brėžinių išpildymo, o  antrajame studijų kurse jau teko sudalyvauti ir tarptautiniame japonų-lietuvių konkurse “East-East”: „Kartu su kolegomis sprendėme išspręsti Kauno miesto urbanistinę problemą – grąžinti Kaunui upes. Siūlėme apeiti Karaliaus Mindaugo magistralę požeminiais tuneliais. To tikslas buvo pagrindinę miesto pėsčiųjų arteriją nukreipti link Nemuno ir salos. Mūsų darbas “Tuneliai” buvo įvertinas pirmąja vieta. Tai dar labiau paskatino gilinti žinias architektūroje ir pastatų projektavimo subtilybėse.“

Prisilietimas prie išskirtinių projektų

Nidos meno kolonija (inf. Tomas Kučinskas)

Per daugiau nei dešimtmetį, nuo studento iki įmonės vadovo keliavęs architektas, prisilietė prie daugeliui gerai žinomų architektūrinių projektų: Kauno valstybinio dramos teatro rekonstravimo projektas, Pažaislio Kamaldulių vienuolyno svečių namų rekonstravimo projektas, Nidos VDA “Menininkų kolonijos” pastato konversijos projektas ir šių objektų realizacija. Pastarasis darbas profesinėje bendruomenėje buvo pripažintas kaip geriausias 2011 metų visuomeninis pastatas. Tai dailės studentų bendrabutis ir menininkų rezidencija su specialiai pritaikytomis studijomis.

„Viena įdomiausių patirčių – valstybinio Kauno dramos teatro rekonstravimas.  Šiame projekte kartu su architektu A. Kanču ir kolegomis priėmėme iššūkį ilgametes kultūrines tradicijas turintį maždaug 7000m2 pastatą prikelti naujam, moderniam teatro gyvenimui, nenutolstant nuo paveldėtos Kauno tarpukario architektūros dvasios. Vidaus interjero erdvėse reikėjo darniais funkciniais ryšiais sujungti vaidybines ir repeticijų sales su naujai statomomis salėmis. Šiuo metu teatras džiaugiasi ne viena sale, kurioje veikia moderniausi garso ir scenografijos įrenginiai, sukurtos erdvės žiūrovams ir aktoriams. Šis teatras buvo viena įdomiausių projektavimo patirčių, kuomet sutelkiama tiek daug inžinerinių dalių vienam tikslui, kad žiūrovas patirtų maksimalų malonumą stebint spektaklį.“, – prisiminimais dalinasi Tomas Kučinskas

Ilgametė darbo patirtis paskatino ja dalintis

Daugiabutis Kaune
Daugiabutis Kaune (inf. Tomas Kučinskas)

Per 15 uolaus darbo metų architektas sukaupė begales žinių ne tik architektūroje, bet ir teritorijų planavime, pastatų projektavime ir interjerų dizaine. Norint įprasminti visas įgautas patirtis gimė „Postforma“ idėja.

„Įmonės pavadinimas kildinamas iš lotyniškų žodžių “Post” ( lot. po, už) ir “Forma” (lot. išvaizda, pavidalas). Lotyniškas žodžio Postforma darinys skelbia, jog mūsų komanda dirba su formomis ir tuo, kas slypi už formos. Nuosekliai kaupiame architektūros pavidalų patirtį ir stengiamės suprasti, kokį poveikį žmogui ir visuomenei daro įvairių formų erdvinės kompozicijos ir jų semantika. Po kiekviena forma slepiasi vidaus erdvės. Prie pastato vidaus erdvių dirba visa projektuotojų komanda. Kartu su partneriais stengiamės taip išspręsti inžinerinius uždavinius, kad žmogus patekęs į patalpą ar kitokią erdvę nesuprasdamas priežastingumo, ištartų – gražu.“, – apie įmonės veiklas ir vizijas pasakoja pastatų projektų vadovas.

Architektūra – erdvės menas

Dramos teatras. 1 Auksto vestibiulis2
Kauno dramos teatras. Pirmojo aukšto vestibiulis (inf. Tomas Kučinskas)

Teisingas erdvės panaudojimas ir funkcinis suformavimas yra pagrindinis architekto siekis. Dažnai architektas darbą pradeda visiškai tuščiame sklype, kur tenka pajausti aplinką, įsisavinti gretimybes, priklausinius ir pasiūlyti darnų, derantį prie visumos kūrinį. Architektas sako, kad dažnai kūrėjai pasiduoda asmeninėms ambicijoms, kurios užgožia semantinį matymą, vietovės pajautimą ir kas svarbu – galimybę išgirsti pastato naudotoją. Kaip byloja istorija, ilgiausiai išlieka sklandžiai įsikomponavę aplinkoje statiniai tenkinantys funkcinius poreikius. Svarbu suprasti, kas slypi po kiekviena forma, kokią ji sukuria vertę ir, kokią įtaką daro žmogui.

„Tarp pastato vidaus ir išorės yra plona, kartais sunkiai apčiuopiama, riba. Idealu, kai nuosekli idėja lydi nuo pastato eksterjero į vidaus patalpas ir atvirkščiai. Vasarą pavyko apsilankyti Barselonoje – architektūros modernistų Mekoje – architekto Ludwig Mies van der Rohe Barselonos paviljone. Šiame statinyje meistriškai persipina vidaus ir išorės erdvės minimaliausiomis architektūros priemonėmis. Šis architektas naujame kontekste ištarė garsiąją frazę „Less is more“. Šių dienų materializmo perpildytame gyvenime siekiame sukurti tokią žmogaus buvimo aplinką, kurioje jis jaustųsi jaukiai ir patogiai. Architektas daugiausiai dirba su formomis ir jų kompozicijomis ir tik šviesa ir šešėlis užbaigia kūrėjo darbą galutinai.“ – apie architektūros harmoniją pasakoja Tomas Kučinskas ir priduria, kad būtent šia „mažiau yra daugiau“ teorija vadovaujasi ir savo darbe.

Architektas prilygsta dirigentui

Gyvenamasis namas Kaune
Gyvenamasis namas Kaune (inf. Tomas Kučinskas)

Paklaustas, ko reikia norint tapti architektu, „Postforma“ pastatų projektų vadovas nedvejodamas išskiria reikalavimus: pažinti erdvės dėsnius, suprasti geometriją, matematiką, kompoziciją, bent dalinai suprasti fiziką, chemiją ir mechanikos mokslus. Taip pat architektas pabrėžia, kad vaikai jau nuo mažumės turėtų būti mokomi, kas yra konstrukcijos ir statyba, kas yra estetika ir kompozicija, nes kiekvienam užaugus tenka iššūkis susikurti vienokius ar kitokius nuosavus namus.

„Architektai neretai atestuojami ne tik architekto atestatu, bet ir projekto vadovo. Projekto vadovui tenka atsakomybė pasirašyti po visu projektu ir nešti atsakomybę dėl priimtų komandos narių sprendimų. Kaip dirigentui, jam tenka susipažinti su visų projektavimo orkestro instrumentų skambesiu, t.y. pažinti kiekvienos inžinerinės dalies specifiką, reikalavimus ir juos teisingai suderinti pastato rėmuose.“, – sako Tomas Kučinskas pridurdamas, kad prie projekto dirba didelė komanda, todėl ypač svarbu yra sklandžiai bendradarbiauti. Bendradarbiavimas čia lemia ne tik žavius kūrybinius sprendimus, bet daugeliu atvejų palaiko pastato tvarumo, jo atsparumo gamtos stichijoms idėją ir užtikrina žmogaus saugumą pastate ir šalia jo.

Pastato gimimas – ilgas procesas

Daugiabutis Kaune 2
Daugiabutis Kaune (inf. Tomas Kučinskas)

Kiekvienas pastatas iki statybos pabaigos nugyvena ilgą ir sudėtingą gimimo virsmą. Architektas juokauja, kad šis procesas gali trukti netgi ilgiau nei 9 mėnesius. Dideliems visuomeniniams objektams dažnai prireikia ne vienerių metų projekto komandos darbo, todėl ypač svarbu darbus planuoti atsakingai ir galvoti apie siekiamą rezultatą.

„Postforma“ komandoje planuodami procesus perduodame vienas kitam informaciją, kada atėjo laikas perimti estafetės lazdelę ir nešti ją link tikslo. Patirtis kaupiama realiu laiku, o tai leidžia darbus planuoti efektyviau ir pritaikyti ateities projektuose. Komandos nariai darbuojasi su moderniomis projektavimo programomis. Technologijos leidžia sutaupyti daug laiko skaičiuojant sąnaudų kiekius, sprendžiant sudėtingų konstrukcijų ar įrenginių sankirtas. Darbas su klientu vyksta betarpiškai viso projektavimo proceso metu. Stengiamės kiekvienam klientui, kiek leidžia projekto biudžetas, pateikti pastato 3D vizualizacijas ir perteikti idėją pradžioje eskizinėje, vėliau realistinėje iliustracijoje. Mūsų tikslas – paruošti projektą, kuris atitiktų užsakovo lūkesčius ir būtų maksimaliai informatyvus ateities darbams vykdyti. Geriausias rezultatas – patenkintas klientas.“, – teigia architektas.

Kintantis lietuvių požiūris

Gyvenamasis namas Kauno raj
Gyvenamasis namas Kauno r. (inf. Tomas Kučinskas)

Tomas Kučinskas teigia, kad šiandien Lietuvoje po truputį keičiasi supratimas apie namų statybas, o dar labiau – apie jų projektus. „Dar prieš gerą dešimtmetį tūlas lietuvis mėgo girtis, kad jis pats pasistatė namą. Tokių namų kaimynystėje dabar dideliais tempais dygsta nauji, darnūs ir tvarūs namai. Tapo nemadinga girtis asmeniniais statybininko „talento“ sugebėjimais. Žmonių sąmonėje atsirado suvokimas, kad prieš imantis statybos darbų, būtina gerai viską pamatuoti ir pasverti. Žmonės dalindamiesi vienas kito patirtimi pradėjo aiškiai suprasti, kad norint sutaupyti laiko ir pinigų darbus naudinga patikėti profesionalams.“, – teigia „Postforma“ pastatų projektų vadovas – dabar daugėja klientų, kurie projektavimo pradžioje užsako visą paslaugų paketą, t.y. ne tik pastato projekto, bet ir interjero dizaino ar projekto vykdymo priežiūros paslaugas.“

Įsimintiniausias 2018 metų projektas – Kauno Vienybės aikštė

Kauno dramos teatras. Didysis Holas
Kauno dramos teatras. Didysis Holas (inf. Tomas Kučinskas)

„Vienas didžiausių iššūkių buvo Vienybės aikštės ir greta rekonstruojamo administracinio ofisų pastato komplekso projektai. Šiuose dviejuose didelės apimties projektuose atlikau projekto vadovo funkcijas. Darbas su senais pastatais reikalauja išskirtinio dėmesingumo ir patirties. Niekada negali būti tikras, ką rasi atidengęs senas statinio konstrukcijas, kokiomis konstrukcinėmis ar estetinėmis savybėmis pasižymės statinio elementai.“, – apie nelengvą prisitaikymą prie senos statybos pastato erdvių pasakoja Tomas Kučinskas.

Pastate ilgus metus veikė pramoninės statybos projektavimo institutas, kuriame dirbo vieni geriausių Lietuvos projektuotojų ir inžinierių, o projekto komandai pavyko sėkmingai įveikti šio pastato statybos leidimo barjerą ir įgyvendinti visus sumanymus. Šiuo metu vykdoma statyba ir artimiausiu metu bus atvertos durys eksploatacijai.

Architektas pasakoja, kad Vienybės aikštės rekonstravimo darbai pareikalavo itin gausios specialistų komandos glaudaus bendradarbiavimo. Po Vienos svarbiausių Kauno aikščių danga slėpėsi gausybė inžinerinių tinklų. Aikštės teritoriją kerta aktyvi trijų juostų miesto gatvė, kuria juda intensyvus eismas bei visuomeninis transportas. Projekto komandai iškilo iššūkis, po žeme suprojektuoti dviejų aukštų požeminę automobilių saugyklą. Greta to dar teko projektuoti ir estakadą, kad per saugyklos stogą, t. y. K. Donelaičio gatvę galėtų važinėti troleibusai bei kitas miesto transportas, o pastatas išliktų stabilus. Gausybės miesto magistralinių tinklų iškėlimas bei naujų įrengimas buvo ne menkesnis iššūkis teritorijoje, kurioje daug metų niekas nebuvo tvarkoma, tačiau Tomas Kučinskas džiaugiasi,kad su šiuo iššūkiu profesionali projekto komanda susidorojo sėkmingai.

Šiandien darniai kūrybai svarbi komanda

Nidos meno kolonija 3
Nidos meno kolonija (inf. Tomas Kučinskas)

Nors anksčiau kūrybinį darbą daug kas siejo su vienišumu, šiandien kūrėjai nebedirba pavieniui. „Postforma“ pastatų projektų vadovas teigia, kad norint sukurti kažką naujo ir originalaus, reikia suburti komandą: „ Svarbu suprasti ir išgirsti, kuris komandos narys ką daro geriausiai ir tai panaudoti tikslingai. Nėra dviejų vienodų kūrėjų, kaip ir nėra dviejų vienodų pastatų. Todėl dar įdomiau kuomet kelių kūrėjų komanda sukuria kažką naujo ir unikalaus.“

Šiais metais Tomas Kučinskas buvo pakviestas prisidėti ir prie naujo BNI klubo įkūrimo. Šis uždavinys architektui tapo lyg nauja galimybe sukurti kažką naujo ir unikalaus: „Buvo įdomu stebėti, kaip žmonės vienas kitą vis labiau ir labiau pažįsta. Žmogus po žmogaus, plyta po plytos kūrėme naują vertę, naują BNI klubą, kurį pavadinome „Bokštas“. Pavadinimas siejamas su Kauno miestu ir simbolizuoja tvirtą ir pačią aukščiausią dominantę darniame mieste, darniame tarptautiniame verslininkų tinkle. Ir iš tiesų, užkopus į BNI „Bokštą“ mums atsivėrė plačios perspektyvos. Susipažinome su šauniais ir sėkmingais verslininkais, sukūrėme darnias bendradarbiavimo komandas ir pasiekėme stebinančių rezultatų. Supratome, jog įmonėje savais resursais geresnio už BNI bendradarbiavimą įrankio nesukursime. Veikla BNI tapo kasdienybe ir būtinybe mūsų verslui.“

Facebook Comments