Kaip atskirti legalų elektronikos atliekų surinkėją nuo nelegalaus?

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) iniciatyva šiemet liepos–rugsėjo mėnesiais atliktas šaldytuvų sekimo eksperimentas atskleidė tamsiąją elektronikos atliekų rinkos pusę – toli gražu ne visos elektronikos atliekos nukeliauja pas tinkamus tvarkytojus. Kita eksperimento metu išryškėjusi problema – gyventojams sunku atskirti legalius elektronikos atliekų surinkėjus nuo nelegalių. Ekspertai pataria, kaip neįsivelti į sukčių pinkles ir būti tikram, kad išmetamomis elektronikos atliekomis bus pasirūpinta tinkamai.

 

Net ir iš pirmo žvilgsnio paprastas sprendimas, kam atiduoti seną šaldytuvą ar dešimtmetį palėpėje praleidusį nenaudojamą televizorių tampa komplikuotas, kai Lietuvoje vien su licencijomis veikia keli šimtai elektronikos atliekas surenkančių ar tvarkančių įmonių, o nelegalios rinkos apimtys vis dar lieka neaiškios. Eksperimentas su šaldytuvais parodė, kad net ir sumokėjus iki 30 Eur ir atidavus elektronikos atlieką į licenciją turinčių surinkėjų rankas, gyventojai negali būti tikri, kad prietaisas bus saugiai perdirbtas: tik 4 iš 10 šaldytuvų per 2 paras pateko ten, kur reikia.

 

Patikrinti, ar surinkėjas turi licenciją

 

Pasak EPA direktorius Lino Ivanausko, licencija, leidžianti surinkti arba tvarkyti elektronikos atliekas, yra vienas iš pagrindinių kriterijų, kaip atskirti patikimą surinkėją nuo nelegalaus. „Eksperimento metu šaldytuvus, kurie priskiriami pavojingoms elektronikos atliekoms, išvežė ir surinkėjai neturintys tam licencijos, tačiau realybėje, nesvarbu, ar paslauga mokama ar nemokama, surinkėjas privalo turėti licenciją, liudijančią, kad jis gali užsiimti šia veikla. Visą sąrašą licencijuotų įmonių galima patikrinti Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje adresu https://goo.gl/VKHbfP“,  – sako L. Ivanauskas.

 

Nelegaliai elektronines atliekas superkantys ir ardantys asmenys siekia išgauti tik vertingus metalus. Todėl prietaisus ardant pavojingos medžiagos nenukenksminamos, o visos „pigesnės“ antrinės žaliavos išmetamos tiesiog į sąvartynus ar pamiškes. Atiduodami ar parduodami senus buities prietaisus, žmonės turi įsitikinti, kad juos superkantys ar paimantys asmenys, turi tokiai veiklai būtinas licencijas, kitaip bus pažeidžiami šiuo metu Lietuvoje veikiantys įstatymai.Tiesa,šaldytuvų sekimo eksperimentas parodė, kad net ir licenciją turinčios įmonės nebūtinai elektronikos atliekomis pasirūpina tinkamai – 2 įmonės iš 6, turėjusių licencijas nepristatė šaldytuvų į perdirbimo vietas, jie nukeliavo į metalo laužą.Tačiau kai gyventojai kreipiasi į licencijuotus paslaugų tiekėjus, tai yra tam tikras saugumo garantas, nurodantis, kad valstybinės institucijos jas kontroliuoja.

 

Pinigų bei elektronikos priėmimą liudijantys dokumentai – privalomi

 

Eksperimentas parodė, kad dažniausiai nelegaliai veikia tos įmonės, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su elektronikos atliekų surinkimu. Pavyzdžiui, perkraustymo paslaugas teikiančios įmonės. L. Ivanauskas atkreipia dėmėsį, kad legalus elektronikos surinkėjas turi išrašyti pinigų paėmimą liudijantį dokumentą, jei paslauga yra mokama. „Kitas būtinas dokumentas, kurį privalo gauti gyventojas, išsikvietęs elektronikos atliekų supirkėjus – įrangos priėmimo–perdavimo aktas. Jei surinkėjas nepateikia nei vieno iš šių dokumetų – licencijuojama veikla vykdoma su pažeidimais, todėl gyventojas turi teisę apie šiuos pažeidimus informuoti atitinkamas institucijas. Jei neišrašomas pinigų paėmimą

 

liudijantis dokumentas, reikėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), o jei nepateikiamas elektronikos priėmimo–perdavimo aktas, apie tai reikėtų informuoti savo regiono aplinkos apsaugos departamentą (RAAD)“, – pataria L. Ivanauskas.

 

EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja 67,6 proc. elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą: konkurso būdu samdo licencijuotus stambiosios elektronikos surinkėjus, įrengia smulkios elektronikos surinkimo vietas bei apmoka surinktos elektronikos sutvarkymą.

 

Smulkiąją elektroniką (pavyzdžiui, nuotolinio valdymo pultelius, barzdaskutes, mobiliuosius telefonus ir pan.) galima išmesti specialiose tam skirtose vietose, kurių EPA visoje Lietuvoje įkūrė per 4 tūkst., o artimiausią surinkimo tašką galima rasti naudojant išmaniąją programėlę „Rūšiuoklis“. Stambioji, pilnos komplektacijos elektronika (pavyzdžiui, skalbimo mašinos, šaldytuvai, indaplovės ir pan.) iš namų išvežama nemokamai, tereikia iškvietimą užregistruoti telefonu 8 695 55 111 arba užpildžius formą internete adresu http://epa.lt/surinkimas.

 

Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)

Elektronikos platintojų asociacija  yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektroninės įrangos gamintų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Electrolux“, „Bosch“, „Siemens“, „Miele“, „Whirlpool“ ir kt. EPA vykdydama savo veiklą organizuoja atliekų surinkimą bei šalies mastu finansuoja daugiau kaip 67,6 proc.  elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.

 

Daugiau informacijos teirautis: Agnė Pranskevičienė, UAB „IC Baltic“, tel. +370 67448746, e. paštas agne@icbaltic.lt

 

 

Komentarai

Komentarai