Atsakymo beieškant: trūksta darbuotojų ar nėra darbo?

Dalis verslininkų susiduria su problema, kai iš Darbo biržos atvykęs „bedarbis“ net negalvoja dirbti įmonėje. Jo vienintelis tikslas – gauti įrašą iš potencialaus darbdavio, kad pareigoms jis nėra tinkamas ir toliau šildytis pašalpomis, galbūt ir nelegaliomis darbo pajamomis. Jei ne pašalpomis, tai bent gauti socialines garantijas – nemokėti PSD, prireikus  gauti nemokamą gydymą ir kitokias pragyvenimą gerinančias lengvatas. Visų mokesčių mokėtojų sąskaita.

Ieškoti darbo, o juo labiau dirbti tokiam bedarbiui neapsimoka. Dalis Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų  įmonių taip pat  susiduria su šiomis problemomis.

Ar tikrai dirbti nebeapsimoka?

Reikėtų priminti, jog tokią situaciją formuoja Vyriausybės numatyta  socialinių pašalpų skyrimo tvarka, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Vienam  gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę į socialinę pašalpą, negaunančiam  pajamų, skiriama 102 Eur per mėnesį socialinė pašalpa. Tai sudaro 100 proc. valstybės remiamų  pajamų dydžio. 

Socialinės pašalpos dydis bendrai gyventiems asmenims, turintiems teisę į socialinę pašalpą, negaunantiems pajamų sudaro:

  • pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio (102 Eur)
  • antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio (102×80 % = 81, 60 Eur
  • trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio (102x 70% = 71,40 Eur.)

Toliau bus kalbama tik apie dirbančius pilną darbo dieną už nustatytą MMA asmenis. Minimali mėnesio alga šiai dienai yra 380 eur „popieriuje“.

Jei  žmogus gyvena vienas – dirbdamas jis jau gaus bent  335,30 eur į rankas (380 popieriuje), dirbant jo pajamos padidės  233,30 eur.

1 gyvenantis asmuo , uždirbdamas MMA, gaus realių pajamų 233,30 eur.

Visai kitokia situacija yra šeimose,  kuriose abu tėvai bedarbiai ir auga  daugiau vaikų.  Tai ypač aktualu vienišiems tėvams, vieniems auginantiems vaikus.

Pradėję dirbti žmonės turi galvoti, kas pasirūpins jų vaikais, išėjimas į darbą taip pat kainuoja – kelionės išlaidos, maistas.

Žemiau pateikiamas pavyzdys, kaip keisis pradėjusios dirbti vienišos mamos, auginančios 2 vaikus, pajamos. 

Nedirbanti vieniša mama su 2 vaikais, turinti teisę į socialinę pašalpą, gaus:

102+81,60+71,40= 255,00 eur paramos. 

Gaunant MMA 380 eur  „popieriuje“  –  jos pajamos bus 345,80 eur į rankas.

Vienas  asmuo, auginantis du nepilnamečius vaikus, uždirbdamas MMA, gaus realių pajamų prieaugį  90,80 eur.

Analogiška situacija būtų ir su dviem nedirbančiais suaugusiais šeimoje, jei vienas jų įsidarbintų.

Įstatymas numato tokias pačias išmokas tiek vaikui, tiek suaugusiam, skaičiuojamas tik kartu gyvenančių asmenų skaičius. Tokios šeimos vaikai gaus nemokamą maitinimą, po 57 eurus į metus kaip paramą mokinio reikmenims įsigyti.

Naudojant tą pačią formulę nesunkiai galima paskaičiuoti, kiek realių pajamų liks 4 ar 5 asmenų šeimoms, kuriose gaunama socialinė pašalpa.

Vienas dirbantis asmuo, kurio šeimą sudaro 4 asmenys, uždirbdamas MMA, gaus realių pajamų  19,40 eur.

Vienas dirbantis asmuo, kurio šeimą sudaro 5 asmenys, uždirbdamas MMA – 345,80 eur, toliau gaus ir socialinę pašalpą, nes uždirbs 52 eurais mažiau vienam asmeniui, nei valstybės remiamos pajamos, t.y. pašalpų jo šeima gautų 397,80 eur.

Skaičiuojama, jei dirbs vienas šeimos narys. Jei dirbančių bus daugiau, pajamų liks daugiau.

Tik šiuo atveju situacija taip pat nenaudinga dirbančiam žmogui.

Tarkim, jei 4 asmenų šeimoje abu tėvai  dirbtų  už MMA, jų abiejų pajamos sieks 691,60 (pašalpa būtų 326,40 eur ). Bet jų vaikai praras galimybę gauti 57 eurų paramą mokinio reikmėms įsigyti,  nemokamą maitinimą mokykloje, kuris skiriamas, jei pajamos vienam šeimos nariui yra ne didesnės nei 153 eurai (1,5 VRP dydžio)!

Nemokamas maitinimas dviem vaikams mokykloje, sudaro apie 80 eurų per mėnesį, skaičiuojant po 2 eurus dienai.  Tad viena ranka duoda, kita  atima.

Retorinis klausimas: kam dirbti, jei galutiniame rezultate liks 90 ar vos 19 eurų mėnesiui? Arba bus gaunamos labai skurdžios pajamos, bet bus prarasta teisė į nemokamą maitinimą ir kitas paramas?

Paminėsiu, jog šiuo metu yra galimybių gauti paramą maitinimui ir uždirbant kiek daugiau nei 153 eurus – atskirais atvejais, surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Tik šiuo atveju parama ir vėl keliaus tiems, kas nededa jokių pastangų gyventi geriau ir gražiau.

Deja, bet kaip bežiūrėsime, ką bekaltinsime – Darbo biržą ar darbdavius – dirbti už MMA darbuotojų sunkiai rasime, nors teoriškai jie turės bedarbio statusą ir ieškos darbo.

Kita problema, su kuria susiduria darbdaviai – tokie žmonės retai kada turės išsilavinimą, reikalingų įgūdžių,  tad ir tas darbdavio mokamas minimumas dažnu atveju jam bus mokamas „avansu“.

Ir nors realiai MMA darbdaviui kainuoja 498,48 eur kas mėnesį,  žmogus matys tik blogus verslininkus, kurie jiems moka  90, 19 eur,  ir dar atima kitas pašalpas!

Manau, kad tai nėra visų darbdavių problema. Įmonės, kuriose reikalingas išsilavinimas ir aukštesnė kvalifikacija, kurios turi galimybę mokėti vidutinius atlyginimus, su šia problema nesusiduria arba susiduria retai.

Tuo tarpu įmonėms, kurių pelningumas nedidelis, kurioms reikia daug žemos kvalifikacijos darbuotojų, tai nuolatinė problema. Ir darbuotojų kaita jose didžiulė.  Siuvyklos, valymo paslaugų įmonės, mažmeninės prekybos įmonės (ypač kaimo vietovėse), mažos paslaugų įmonės, visuomeninio maitinimo įstaigos, valgyklos, gamybos įmonės – visos jos susiduria su situacija, kai darbuotojas visai neturi motyvacijos dirbti.

Darbo birža šioje situacijoje taip pat bejėgė – žmonės įgyja kitas specialybes, lanko įvairius kursus, po kurių ir toliau lieka bedarbiais.

Dažnu atveju toks perkvalifikavimas tik pinigų švaistymas – darbas atliktas, bedarbis įgyja paklausią specialybę,  o realiai niekas nesikeičia – dirbti jis nenori..

Teko bendrauti su siuvyklos vadove, kurios įmonėje siuvimo kursus baigusi darbuotoja nežinojo, iš kurios pusės sėstis prie siuvimo mašinos. Ir tokių istorijų begalės.

Deja, bet valstybės pašalpų  politika, tokius žmones stumia į šešėlį, skatina būti išlaikytiniais.

Kita problema – žmonės, kurie dirba, stengiasi, kaip gali kabinasi į gyvenimą, yra palikti visai be jokios valstybės paramos,  nusivylę tiek valdžia, tiek verslu, tiek gyvenimu ir kainomis Lietuvoje.

Tai yra didžiulė socialinė neteisybė, kuri nesprendžiama augina pašalpinių kartas.  O tie, kurie nenori tokiais būti, nepragyvendami emigruoja.

Tad jei Jūsų įmonė susiduria su nenorinčiais dirbti bedarbiais, jei turite minčių bei pasiūlymų kaip tai pakeisti, jeigu nenorite tik stebėti, bet norite kažką daryti –  kviečiame jus į diskusiją Jonavoje „Atsakymo beieškant: trūksta darbuotojų, ar nėra darbo? “.  

Registracija – čia 

Diskusija vyks rugsėjo 27 d. 14 val. Jonavos rajono savivaldybės salėje.

Dalia Sinkevičienė,  Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų  Jonavos filialo direktorė

 

Komentarai

Komentarai