Apie mus |Kontaktai | Paslaugos
J. Šiugždinienė: aukštą pridėtinę vertę kuriančiai ekonomikai nepakanka tik bakalauro studijų – magistrantūra tampa būtina - Kaunieciams.lt

J. Šiugždinienė: aukštą pridėtinę vertę kuriančiai ekonomikai nepakanka tik bakalauro studijų – magistrantūra tampa būtina

Kuriant konkurencingą ir žiniomis grįstą ekonomiką, reikalingi aukštesnį nei bakalauro išsilavinimą turintys specialistai, kurie geba žvelgti į priekį ir galvoti ne tik apie tai, kas svarbu šiandien, o apie tai, kas bus svarbu ateityje, kurti inovacijas ir valdyti kompleksinius technologinius projektus. Tokių specialistų rengimas – universiteto misija. Galbūt aukštosiose mokyklose vertėtų turėti mažesnį, bet gabesnių ir labiau motyvuotų studentų skaičių, daugiau lėšų skiriant mokslo ir studijų programų kokybei. Tai – valstybės pasirinkimas.  

Šiandien aukštą pridėtinę vertę kuriantiems darbdaviams reikia darbuotojų, kurie turi aukščiausio lygio profesines žinias ir stiprias socialines kompetencijas. Tokie įgūdžiai kaip kritinis ir kūrybinis mąstymas, kompleksinių projektų valdymas, informacinės technologijos, komunikacija, duomenų analizė, savarankiškas mąstymas, problemų sprendimas yra įtvirtinamos būtent magistrantūros studijų metu.

Magistrams mokami aukštesni atlyginimai

Aukštesnio išsilavinimo svarbą ir poreikį pasaulyje iliustruoja ir aukštesni atlyginimai, kuriuos paprastai gauna magistrantūros studijas pabaigę darbuotojai. Londono ekonomikos mokyklos ir Anglijoje veikiančios organizacijos „Sutton Trust“ 2013 m. atliktas tyrimas parodė, kad Jungtinėje karalystėje magistrantūros studijas baigęs darbuotojas per metus gali uždirbti 6 560 eurų daugiau nei turintis tik bakalauro laipsnį. JAV metinė išsilavinimo premija yra dar didesnė ir siekia 14 900 eurų per metus.

Karjeros valdymo informacinės sistemos pateikiamais duomenimis, Lietuvoje magistro laipsnį turinčių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis yra 30 proc. didesnis nei turinčių tik bakalauro laipsnį. Verta pastebėti, kad magistro išsilavinimą turintys asmenys rečiau susiduria ir su įsidarbinimo problemomis.

Pažangiose pasaulio ekonomikose siekiančių studijuoti magistrantūroje skaičiai stabiliai didėja. Šiandien visų Lietuvos universitetuose studijuojančiųjų santykis yra 20-25 proc. magistrų ir 75-80 proc. bakalaurų. Europos universitetuose santykis yra atitinkamai 40 ir 60 proc.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose į magistrantūros studijas stoja apie 60-80 proc. universitetines bakalauro studijas baigusių studentų. Deja, Lietuvos statistika šiuo metu – žymiai kuklesnė. Magistrantūros studijų populiarumas mažėja. Panagrinėkime priežastis.

Užsienyje svarbiausios studijos – magistrantūra

Lyderiaujančiuose, į mokslą orientuotuose pasaulio universitetuose, magistrantūros studijos yra svarbiausia universitetinių studijų dalis. Kaip taisyklė, kuo daugiau universitetas registruoja patentų, tuo didesnė jame magistrantų ir doktorantų dalis.

Rinka, kuriai reikia subrendusių specialistų, gebančių kurti inovacijas ir dirbti su aukščiausio lygio technologijomis, reikalauja magistro diplomo.

Šių specialistų laukia aukštą pridėtinę vertę kuriančios įmonės, didesni atlyginimai ir greitesnės karjeros galimybės. Magistro studijas baigusiems absolventams neturi būti sunku persiorientuoti srityje, vadovauti kompleksiniams projektams ar kurti naujas technologijas.

Jie turėtų gebėti spręsti uždavinius ir priimti atsakingus sprendimus naujoje ar nežinomoje aplinkoje, dažnai itin kompleksinėje ir greitai besikeičiančioje, integruoti skirtingų sričių žinias, valdyti sudėtingas situacijas.

Komentarai

Komentarai